„Nors žmonių noras padėti bei priglausti iš karo purtomos Ukrainos atgabentus gyvūnus yra suprantamas, tai reikia daryti atsakingai ir apgalvotai, kad nepadarytume meškos paslaugos“, – portalui LRT.lt sako VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė. Ji įspėja, kad net ir norėdami gero, tiesiai į namus vežtis gyvūno negalime – pirmiausiai jis turi patekti į prieglaudą. Tam yra kelios itin svarbios priežastys.
Gyvūnais besirūpinančios Lietuvos organizacijos nelieka abejingos ir gyvūnams karo purtomoje Ukrainoje. Ieškoma, kaip padėti ten esančioms gyvūnų prieglaudoms, gyvūnų augintojams ir be namų likusiems keturkojams.
Pirmąją karo savaitę Lietuvos žmonės aukojo gyvūnų maistą ir kitus jiems reikalingus daiktus, kurie jau išgabenti į Ukrainą. „Nors iš karo zonos gavome informacijos, buvo daug neaiškumų, todėl norėjosi pasižiūrėti, kokia iš tiesų ten situacija. Ten vyko gydytojas veterinaras, kuris domėjosi, kokios pagalbos reikia, taip pat išvyko du autobusiukai su surinktu ėdalu ir daiktais“, – portalui LRT.lt pasakoja VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ (GGI) vadovė Beatričė Vaitiekūnaitė-Pliuskė.
Vis dėlto ji sako, kad šiuo metu tikslingiausia būtų finansinė parama, nes Ukrainoje yra prieglaudų, kurios vis dar turi galimybę apsirūpinti atsargomis, tačiau tos galimybės vis mažėja, todėl su kiekviena diena didėja poreikis atvežti maisto ir kitokių atsargų iki karo paveiktų vietų, o tai padaryti labai sudėtinga. Tiesa, GGI bendradarbiauja ir su gamintojais, kurie prisideda prie paramos, ir į Ukrainą išgabena didelius kiekius ėdalo įstaigoms, kurios jo įsigyti nebeturi galimybės.
„Prieš savaitę šalį pasiekė sunkvežimis su 22 tonomis ėdalo, dar trys sunkvežimiai laukia, taip pat jau tariamės su kitais gamintojais, – pasakoja B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė. – Bendradarbiaujame su viena ukrainiečių organizacija ir turime paskyrę vietos koordinatorius, kurie paskirsto mūsų nugabentą ėdalą prieglaudoms ir kitoms įstaigoms, kurioms tai aktualu. Taip užtikriname, kad parama pasiektų gavėjus.“
Iš viso GGI bendradarbiauja su maždaug 40 Ukrainos prieglaudų ir stebi jų poreikius. „Su kiekviena diena karo krečiamos šalies infrastruktūra prastėja, tad kiek galime, stengiamės prieglaudas aprūpinti maisto atsargomis. Taigi šiuo metu labiau reikalinga finansinė parama. Džiaugiamės, kad žmonės noriai aukoja – šios savaitės pradžioje buvo surinkta daugiau kaip 90 tūkst. eurų“, – pasakoja organizacijos vadovė.
Svarbu pastebėti, tik dalis gyvūnų į Lietuvą atvyksta kartu su savo šeimininkais ir pasilieka gyventi su jais. Nemaža dalis gyvūnų, daugiausia kačių ir šunų, pas mus atvyksta netekę namų bei šeimininkų. Dalis jų išsigandę pabėgo, dalis turėjo pasilikti, nes gelbėdamiesi šeimininkai negalėjo jų pasiimti drauge. Todėl GGI kviečia registruotis žmones, galinčius pargabenti gyvūnus ar galinčius suteikti jiems laikiną ar nuolatinį prieglobstį. Praėjusią savaitę užsiregistravusių buvo per 3 tūkstančius.
Tiesa, B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė pastebi, kad šis paramos Ukrainos gyvūnams iniciatyvos punktas kol kas yra sudėtingiausias ir ne visiškai išdirbtas, tad labai svarbu atsižvelgti į keletą aplinkybių.
Vykstant karui, gyvūnų gabenimo iš Ukrainos tvarka buvo kiek supaprastinta. Lenkija žada, kad keturkojai, gabenami per Ukrainos ir Lenkijos sieną, esant poreikiui, bus paskiepyti, paženklinti ir užregistruoti vietoje. Jei į Lietuvą atvyks ukrainiečiai su paskiepytais gyvūnais, kuriems nebus praėjęs karantino laikotarpis (21 diena, per kurias susiformuoja imunitetas ligai), čia gyvūno karantinavimui bus sudarytos lanksčios sąlygos. Jei Ukrainos piliečiai atvyks kirsdami ne ES šalies sieną, bus priimti su neskiepytais augintiniais ir šie bus vakcinuojami bei ženklinami sienos kirtimo vietoje.
„Mes siekiame, kad visi į Lietuvą iš Ukrainos atvykę gyvūnai pirmiausia patektų į prieglaudas, kuriose gyvūnai būtų karantinuojami. Taip pat svarbu pažymėti, kad dauguma iš Ukrainos atvežtų gyvūnų yra psichologiškai traumuoti karo, o papildomu stresu jiems tapo atsiskyrimas nuo šeimininkų ir ilga, daugiau nei parą trukusi kelionė. Todėl itin svarbu, kad pirmiausia prieglaudose specialistai įvertintų jų psichologinę būklę, socializacijos įgūdžius ir nuspręstų, kada gyvūnui saugu keliauti pas globėjus, kurie užsiregistravo mūsų sistemoje“, – paaiškina GGI vadovė.
Nors, pasak jos, gražus ir suprantamas žmonių noras padėti ir priglausti gyvūnus, tai turi būti daroma atsakingai ir apgalvotai. Vedami gerų ketinimų ir pasiimdami gyvūnus tiesiai į savo namus, pasielgtume neatsakingai bei galėtume pridaryti rimtų rūpesčių. „Reikia į tai žvelgti atsargiai. Kaip minėjau, svarbu, kad būtų įvertinta gyvūno būklė, taip pat būtų pasibaigęs karantinavimo laikotarpis. Be to, būtina paminėti, jog, tarkime, pasiutligės situacija Ukrainoje gana prasta – vien Kyjive per mėnesį nustatoma apie penkis ligos atvejus. Atsižvelgdami į tai, turime neprisidaryti bėdų Lietuvoje.
Buvome susitikę su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) atstovais ir džiaugiamės, jog šiuo klausimu mūsų požiūriai sutampa. Mes siekiame, kad gyvūnų gabenimas į Lietuvą vyktų centralizuotai – būtų viena bendra duomenų bazė, kurioje būtų galima stebėti, kiek ir kokių gyvūnų atkeliavo, kur jie yra, ypač jei jie turi būti karantinuojami. Todėl dabar siekiama, kad visos organizacijos, siekiančios išgelbėti Ukrainos gyvūnus, turėtų galimybes padaryti tai teisingai ir atsakingai. Be to, labai svarbu, kad vieninga sistema ne apsunkintų, o palengvintų gelbėjamų gyvūnų atvežimą“, – pažymi GGI vadovė.
Be to, B. Vaitiekūnaitė-Pliuskė atkreipia dėmesį ir į tai, kad kiekvienas įvertintų savo galimybes ir pagalvotų apie tai, kad pirminė entuziazmo banga gali nuslūgti, o pagalbos prieglaudoms bei atgabentiems gyvūnams reikės ir ateityje.
„Geriau pagalvokite, kaip savo pagalbą galite paskirstyti ilgalaikėje perspektyvoje. Pagalbos reikės ir po mėnesio, ir galbūt po trijų, tad svarbu, kad žmonės atsižvelgtų ir į tai. Taip pat noriu paraginti nepamiršti ir Lietuvos gyvūnų prieglaudų, kurioms taip pat reikalinga parama. Taigi viską gerai apsvarstykite ir pagalvokite, ką galite padaryti, kad jūsų pagalba būtų naudingesnė ir efektyvesnė“, – pataria GGI vadovė.
Paremti iniciatyvą Lietuvoje galima čia, o Ukrainos prieglaudoms aukoti galite čia.
