Gyvenimas

2021.08.28 22:40

Naujasis realizmas – nocebo efektas toks pat paveikus, kaip ir placebo

knygos ištrauka
LRT.lt2021.08.28 22:40

„Žmogus iš prigimties nėra blogas, o evoliucija pagrįsta vieni kitų pasitikėjimu“, – teigia R. Bregmanas. Bet jeigu žmonės iš prigimties geri, kodėl pasaulyje tiek neteisybės ir kančios, rašoma leidyklos „Tyto alba“ pranešime žiniasklaidai.

Lietuviškai pasirodžiusioje knygoje „Žmonijos gerumas“ R. Bregmanas kviečia leistis į nuotykį ir į žmogaus prigimtį pažvelgti kiek kitaip, apversti savo požiūrį.

Kviečiame skaityti knygos ištrauką.

Naujasis realizmas

1999 m. vasarą, vienoje mažoje Bornemo miesto (Belgija) mokykloje, devyniems vaikams pasireiškė mįslingi ligos simptomai. Galvos skausmas. Vėmimas. Padažnėjęs širdies ritmas. Ryte jie linksmi ir sveiki atėjo į pamokas, bet po pietų pasijuto blogai. Mokytojai nesurado kito paaiškinimo, kaip tik tokį, kad visi devyni vaikai per pertrauką gėrė kokakolą.

Žurnalistams neprireikė daug laiko suuosti apie incidentą. Taigi telefonas pagrindiniame „Coca-Cola“ biure pradėjo kaisti nuo skambučių. Tą patį vakarą įmonė išplatino spaudos pranešimą: iš Belgijos parduotuvių lentynų bus išimta milijonai kokakolos buteliukų. „Mes karštligiškai ieškome priežasties ir tikimės per artimiausias dienas turėti galutinį atsakymą“, pranešė įmonės atstovas.

Tačiau jau buvo per vėlu. Paslaptingoji liga tarsi naftos dėmė ant vandens išplito po visą šalį, iki pat Prancūzijos sienos. Išbalę vaikai buvo skubiai vežami greitosios pagalbos automobiliais. Tą savaitę ėmė atrodyti, kad visi „Coca-Cola“ produktai kelia pavojų vaikams, nesvarbu, ar tai „Fanta“, „Sprite“, „Nestea“ ar „Aquarius“. Šis incidentas tapo vienu didžiausių iššūkių 107 metus skaičiuojančios įmonės istorijoje. Belgijoje buvo atšaukta apie 17 mln. dėžių gaiviųjų gėrimų, taip pat teko sunaikinti visą produkciją sandėliuose. Išlaidos – daugiau nei 200 mln. dolerių.

Bet tada nutiko kai kas keisto. Po poros savaičių laboratorijos toksikologai buvo priversti pripažinti, kad jie nieko nepešė: gėrime nieko nebuvo rasta. Jokių pesticidų. Jokių ligų sukėlėjų. Jokių kenksmingųjų metalų. Nieko. Net šimtų pacientų kraujo ir šlapimo tyrimai nieko neparodė. Mokslininkai negalėjo pateikti jokio įrodymais pagrįsto paaiškinimo, kas sukėlė sunkius simptomus, pasireiškusius daugiau nei tūkstančiui berniukų ir mergaičių.

„Vaikai iš tikrųjų sirgo, dėl to nėra jokių abejonių, – vėliau tvirtino vienas iš tyrėjų. – Tik juos susargdino ne kola.“

Galiausiai kokakolos incidento tyrėjai susidūrė su senu kaip pasaulis filosofiniu klausimu.

Kas yra tiesa?

Kai kurie dalykai yra tiesa nepriklausomai nuo to, ar jais tikima. Vandens virimo temperatūra yra 100 laipsnių. Rūkyti nesveika. Prezidentas Johnas F. Kennedy buvo nužudytas Dalase 1963 m. lapkričio 22 dieną.

Kiti dalykai gali tapti tiesa, jeigu jais tikėsime. Sociologijoje egzistuoja terminas „savaime išsipildanti pranašystė“ (angl. self-fulfilling prophecy). Pavyzdžiui, jeigu pareiškiate, kad kuris nors bankas žlugs, ir tuo patiki pakankamai daug žmonių, kurie savo ruožtu atsiima pinigus iš tokio banko, tai bankas iš tiesų galiausiai žlunga.

Arba prisiminkime placebo efektą. Jeigu pradėsite vartoti placebinius vaistus gavęs gydytojo patvirtinimą, kad jie jums padės, po kurio laiko iš tiesų pasijusite geriau. Kuo įspūdingesnė placebo forma, tuo geresnis rezultatas. Pavyzdžiui, švirkščiamas placebas yra veiksmingesnis nei geriamas. Taip veikia net kraujo nuleidimas. Jis viduramžiais padėdavo tik todėl, kad žmonės įsivaizdavpo procedūros pasijusią geriau, o ne todėl, kad anuometinė medicina buvo gera.

O kokia yra kraštutinė placebo priemonė? Operacija! Apsivilkite baltą chalatą, užmigdykite pacientą, išgerkite puodelį kavos, o pacientui pabudus papasakokite, kad operacija praėjo nepaprastai sėkmingai. British Medical Journal paskelbtas didelis tyrimas, kurio metu tikros operacijos (pvz., atliekamos dėl nugaros skausmo arba rėmens) buvo lyginamos su panašiais spektakliais. Paaiškėjo, kad placebas padėjo trimis atvejais iš keturių.

Tačiau tikėjimo galia gali veikti ir atvirkščiai.

Prarykite piliulę tikėdamas, kad ji susargdins, ir labai gali būti, kad būtent taip ir nutiks. Įspėkite savo pacientus dėl rimtų šalutinių poveikių, ir greičiausiai jie būtent tokį poveikį pajaus. Nocebo efektas dar palyginti mažai tyrinėtas, nes įtikinėti žmones, kad jie susirgs, būtų gana neatsakinga. Vis dėlto atrodo, kad nocebas gali būti lygiai toks pat paveikus, kaip ir placebas.

1999 m. vasarą Belgijos medikai padarė tokią pat išvadą. Galbūt ir buvo kažkas negerai su pora kokakolos buteliukų, patekusių į Bornemo miestelį. Taip galėjo nutikti. Tačiau dėl visų kitų atvejų medikų nuomonė buvo viena: likusioje šalies dalyje pasireiškę simptomai tebuvo „masinė psichogeninės kilmės liga“. Kalbant paprastai, liga buvo įsikalbėta.

Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad nukentėjusieji apsimetinėjo. Daugiau kaip tūkstantis belgų vaikų iš tikrųjų blogai jautėsi, karščiavo, juos pykino. Jie tikėjo, kad išgertas gėrimas apnuodijo organizmą, ir patyrė atitinkamus simptomus.

Ko galima išmokti iš nocebo efekto? Idėjos niekada nėra tiesiog idėjos. Tai, kuo tikime, išsipildo. Ko ieškome, tą randame. Ką numatome, tas ir įvyksta.

Ir štai grįžtame prie pagrindinės minties: manymas, kad žmogus iš prigimties blogas, yra tas pats nocebas

Jeigu tikėsime, kad dauguma žmonių nėra geri, atitinkamai elgsimės vieni su kitais. Ieškosime vieni kituose blogiausių savybių ir jų rasime.

Galiausiai pasaulyje yra mažai tokių idėjų, kurios taip stipriai veiktų visuomenę, kaip įsivaizdavimas, koks žmogus yra iš tiesų. Kokio elgesio tikimės vieni iš kitų, tokio ir sulaukiame. Jeigu kalbėtume apie didžiausius mūsų dienų iššūkius (nuo klimato atšilimo iki mažėjančio tarpusavio pasitikėjimo), nepamirškime, jog visų sprendimų atspirties taškas yra supratimas, kad žmogaus prigimtis kitokia, nei iki šiol aklai tikėjome.

Šioje knygoje neįrodinėsiu, kad mes iš prigimties esame geri. Žmonės ne angelai. Turime tiek blogų, tiek gerų savybių. Klausimas, kurias stengsimės ugdyti.

Aš tik noriu įrodyti, kad kritinėse situacijose, pavyzdžiui, kai atsiduriame negyvenamoje saloje, prasideda karas arba sugriūva užtvankos, žmogus yra linkęs atrasti savyje būtent tas gerąsias savybes. Pateiksiu daugybę mokslinių įrodymų, kad pozityvesnis žmogaus prigimties suvokimas įmanomas. Tuo pat metu manau, kad to pasiekti būtų lengviau, jeigu tuo tikėtume.

Štai vienas palyginimas, jau ilgus metus klaidžiojantis po interneto platybes, kurio pirminio šaltinio jau niekas nebežino. Jame aiškinama paprasta, bet esminė tiesa:

Vienas senelis kartą pasakė savo anūkui: „Manyje vyksta kova, kova tarp dviejų vilkų. Vienas vilkas yra blogas, piktas, godus, pavydus, pasipūtęs ir bailus niekšas. Kitas vilkas geras: jis ramus, pažįsta artimo meilę, kuklus, dosnus, sąžiningas ir patikimas. Šie du vilkai taip pat kovoja tavyje ir bet kuriame kitame žmoguje.“

Berniukas truputį pagalvojo ir paklausė: „Kuris vilkas laimės?“

Senukas nusišypsojo.

„Tas, kurį šersi.“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt