Gyvenimas

2021.07.15 21:40

Klausiate – atsakome. Kodėl pajūryje šiuo metu neįmanoma atsiginti vabzdžių?

Viktorija Lideikytė, LRT.lt2021.07.15 21:40

Atrodo, šalį alinanti kaitra į pajūrį sutraukė ne tik poilsiautojus, bet ir vabzdžius. Kad paplūdimiuose šiuo metu itin aktyvios bitės ir širšės, įspėja ir uostamiesčio paplūdimių priežiūros tarnyba „Klaipėdos paplūdimiai“. Anot specialistų, vabzdžius į pajūrį vilioja ir karščiai, ir poilsiautojų vaišės – vaisiai, saldūs vaisvandeniai tampa maistu jaunąją kartą šiuo metu auginantiems vabzdžiams.

Lietuvos zoologijos sodo zoologas Jonas Šimkus portalui LRT.lt sako, kad viena iš šiuo metu pajūryje stebimo bičių, širšių ir kitų vabzdžių suaktyvėjimo priežasčių gali būti karščiai.

„Vabzdžiai yra šaltakraujai gyvūnai, jie aktyvėja kylant temperatūrai. Be to, vabzdžiams reikia vandens atsigerti. Paprastai jie tenkinasi ryto rasa, bet kai karšta, širšės ir vapsvos gali atskristi atsigerti pas žmones“, – aiškina J. Šimkus.

Daugiau žmonių – daugiau vabzdžių

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro docentas Andrius Petrašiūnas priduria, kad kartais pastebimas vabzdžių suaktyvėjimas siejamas ir su natūraliais jų vystymosi ciklais.

„Vapsvos šiuo metu augina jaunąją kartą, ieško maisto lervoms, taip pat energijos sau. Esant didesnei žmonių koncentracijai paplūdimiuose, atsiranda daug įvairaus maisto: vaisių, saldžių gėrimų ir panašiai. Užuodusios maistą, vapsvos natūraliai skrenda arčiau žmonių“, – portalui LRT.lt aiškina dr. A. Petrašiūnas.

Tiesa, nors atrodo, kad bičių ir vapsvų šiuo metu pajūryje daugiau, išmatuoti ir pasakyti tai tiksliai – sunku.

„Kai pajūryje ilsisi daug žmonių, natūraliai jie labiau atkreipia dėmesį į ten esančius vabzdžius, tačiau nebūtinai iš tiesų yra taip, kad bičių ar vapsvų šiemet būtų daugiau nei įprastai. Niekas konkrečių tyrimų nedaro ir vabzdžių neskaičiuoja, tad moksliškai tiksliai pasakyti, ar vabzdžių šį mėnesį daugiau negu, sakykime, praėjusį, nėra pagrindo“, – sako dr. A. Petrašiūnas.

Teigti, kad šiuo metu geliantys vabzdžiai tapo piktesni, taip pat nebūtų tikslu, priduria docentas: „Gamtoje tokia vabzdžių elgsena yra natūrali. Pavyzdžiui, bičių aktyvumas visus metus išlieka panašus, jos paprastai skrenda prie žiedų ar saldaus maisto. O štai liaudyje vadinamosios širšės aktyvesnės tampa antroje vasaros pusėje, rudeniop. Jos savo lervas intensyviau maitina gyvūniniu maistu, todėl skrenda prie įvairesnių žmonių patiekalų, lenda į lėkštes ir pan.“

Primena bites, bet negelia – žiedmusės nepavojingos

Prieš porą savaičių pajūryje poilsiautojai galėjo pastebėti ir boružių suaktyvėjimą. Pasak dr. A. Petrašiūno, šiemet boružėlių išties gali būti daugiau, mat pastebima ir daugiau amarų, kuriais jos maitinasi.

Tai, kad boružėlės nusėjo paplūdimį, galėjo lemti meteorologiniai reiškiniai – karščiai, palankūs vėjai, sako zoologas J. Šimkus, nors nustatyti tikslią vienokių ar kitokių vabzdžių pagausėjimo pajūryje priežastį ne visada lengva.

Dėl amarų gausos šiemet daugiau ir žiedmusių, kurių lervos minta amarais. Žiedmusė – išvaizda bitę ar širšę primenantis vabzdys, dažnas poilsio pajūryje ar paežerėse palydovas. Ir nors vabzdys ganėtinai įkyrus, jo bijoti nereikia – neįgels.

„Žiedmusės ne tik nėra pavojingos, jos ėda daržo kenkėjus amarus, apdulkina agurkus, pomidorus ir kitus augalus“, – sako dr. A. Petrašiūnas.

Skrenda prie jūros ar atskrenda nuo jūros?

Kaip aiškina zoologas J. Šimkus, įprastai vabzdžiai nesirenka kryptingai skristi į jūros pusę – tiesiog atseka paskui čia traukiančius žmones.

„Smėlio paplūdimys nėra tinkamiausia vabzdžių gyvenimo buveinė, priešingai, – skurdžiausia. Natūraliai čia gali būti sutinkamos rūšys, gyvenančios stepių ar pusdykumių zonoje: skėriukai, svirpliai ir panašiai. Mums įprastos musės, širšės, vapsvos (vabzdžiai, kurie minta prakaitu, saldžiu maistu ir pan.) ten natūraliai negyvena, bet atseka paskui žmones. Kur gausu žmonių, ten yra ir vabzdžiams naudingų dalykų“, – sako zoologas.

Tiesa, gali būti ir taip, kad vabzdžiai į paplūdimį atskrenda nuo jūros pusės. „Jei ilgą laiką pučia stiprus vėjas, dalį vabzdžių jis gali atpūsti, pavyzdžiui, iš Švedijos ar kitų šalių. Kai kurios musių rūšys rudeniop gali migruoti šiek tiek piečiau, yra laumžirgių, drugių, kurie kasmet vasaros pradžioje skrenda į šiaurę, t. y. į mūsų pusę, o vasaros pabaigoje skrenda atgal į pietus. Nors yra migruojančių vabzdžių, didesnė vabzdžių dalis greičiausiai yra vietiniai ir į pajūrį atkeliauja iš sausumos“, – nurodo dr. A. Petrašiūnas.

Kaip elgtis įgėlus bitei?

Zoologas J. Šimkus pažymi – pajūryje vabzdžiai dažniau tiesiog tampa įkyrūs, nei kelia pavojų. Visgi norint išvengti įgėlimo paplūdimiuose patariama nevalgyti saldumynų, negerti bites ir širšes viliojančių saldžių gėrimų.

Neretai įgėlimai būna netyčiniai, tad dr. A. Petrašiūnas įspėja – prieš kąsdami atidžiai apžiūrėkite vaisius: obuolį, kriaušę, arbūzą, apžvelkite vietą, kurioje ketinate sėstis ar gultis.

Sveikatos apsaugos ministerija interneto puslapyje nurodo, kaip elgtis įgėlus bitei:

– Pasireiškus alerginei reakcijai (dusulys, veido tinimas, pasunkėjęs kvėpavimas, pasireiškęs dilgėlinis viso kūno bėrimas, nukritęs kraujospūdis ir kt.) reikia mažinti skausmą, patinimą ir pasirūpinti, kad nukentėjęs žmogus patektų į gydymo įstaigą.

– Skubiai pašalinti bitės geluonį, jo nespaudžiant pirštais ar pincetu, bet nubraukiant elektronine kortele ar bukąja peilio geležtės dalimi, nes suspaudus geluonį į įgelto žmogaus organizmą gali patekti dar daugiau nuodų.

– Uždėti ant įkandimo vietos šaltą kompresą, ledo ar šaldytuvo kameroje sušaldytų maisto produktų ir laikyti mažiausiai 10 minučių.

– Duoti išgerti antihistamininių vaistų. Paklausti, ar nukentėjęs žmogus turi su savimi adrenalino automatinį švirkštą „EpiPen“, padėti susišvirkšti į šlaunies ar peties raumenis.

– Jei patinimas plinta arba sunkėja simptomai, kviesti greitąją medicinos pagalbą tel. 112 ar patiems skubiai vežti į artimiausią ligoninę.

Kaip atpažinti bitės įgėlimą?

– Stiprus aštrus skausmas įgėlimo vietoje.

– Įgeltos vietos paraudimas, patinimas.

– Kūno odos niežėjimas.

– Bitės įkandimo vietoje likęs geluonis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt