Gyvenimas

2021.04.11 21:07

Grynas oras gydo – ne vien gražus pasakymas: Unikauskas papasakojo apie neigiamų jonų įtaką kūnui

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2021.04.11 21:07

Kodėl gryname ore pasijaučiame geriau ir kodėl sakoma, kad buvimas gamtoje gydo? Tai – ne šiaip sau gražūs žodžiai, o moksliškai paaiškinama. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas teigia, jog gryname ore mus teigiamai veikia neigiami jonai. Jei jų norite gauti daugiau, metas traukti į mišką, prie jūros ar upelio.

Dabar didžiąją dalį laiko leidžiame namuose. Daug žmonių dirba iš namų, darbus atlieka kompiuteriu, o ilsisi prie televizoriaus, juda mažai, o pavasario už lango net nespėjo pastebėti. Dėl blogos savijautos kaltinate pandemiją? A. Unikauskas pristato paprastą receptą, kaip stipriai pagerinti savijautą greitai ir paprastai. Ar esate girdėję apie neigiamą krūvį turinčias daleles – lengvuosius jonus?

Gamtos reiškinius vienija neigiami jonai

„Ar kada susimąstėte, kodėl taip puikiai jaučiatės, kai esate gamtoje: žvejojate, vaikštote miške, iš karto po audros įkvepiate gaivaus oro arba tiesiog stebite jūroje šėlstančias bangas? Tarp šių išvardytų reiškinių yra kai kas bendro. Tai neigiamą krūvį turintys jonai. Tai ne šiaip kokie jonai, o tie, kurie mus supa, yra atmosferoje. Jų gamtoje yra daugybė – tai natūrali žemės radiacija. Mano minėtose vietose, gamtoje, sklando daug daugiau neigiamą krūvį turinčių jonų nei, pavyzdžiui, mieste“, – kalba laidos vedėjas.

Geriau suprasti, kas ir kodėl jus taip teigiamai veikia gamtoje, gali padėti Kauno technologijos universiteto Chemijos fakulteto profesoriaus Dainiaus Martuzevičiaus komentaras.

Geresnę savijautą lemianti fizika: neigiami jonai – energijos šaltinis, kurį rasite iškėlus kojas iš namų

„Ore vyksta labai daug procesų. Yra dujų, dalelių ir jonų, kaip viena iš tos sistemos dalių. Būtų klaidinga įsivaizduoti, kad oras nuolat yra kažkoks neutralus. Nuolat yra tiek jonų, krūvį nešančių dalelių, tiek nano- ir mikrodalelių, kurios įkrautos ir kurias mes įkvepiame. Jos visą laiką aplink mus.

Krūvis susiformuoja gamtiškai arba mes jį galime suformuoti technologiškai, tarkime, kai norime išvalyti orą. Yra oro jonizatorių, kai specialiai įkraunamas oras siekiant pašalinti iš jo daleles. Gamtoje yra keletas procesų, kurie sukuria jonus, jonizuoja oro molekules: tai žaibai ir griaustiniai, ultravioletinė spinduliuotė, medžiai irgi gali skleisti jonus, miškingoje aplinkoje gali būti didesnė jonų koncentracija vien dėl to, kad tie medžių spygliai arba lapų galiukai, susiklosčius tinkamai aplinkai, gali veikti kaip elektronų šaltiniai. Tokiu būdu susidaro nedidelis vainikinis išlydis ir vyksta elektronų, kurie įkrauna molekules, misija į aplinką.

Vienas iš mechanizmų – krentantis vanduo. Jonų būna daugiau prie krioklių arba esant miglai. Tai yra lašeliai, kurie turi tam tikrą energiją, tai dar vienas iš mechanizmų, kaip jonai susiformuoja“, – pasakoja D. Martuzevičius.

Jis pataria: geriau išeikite į atvirą aplinką, į lauką, prie upės, į mišką, ten pabūkite valandą, negu imkitės kokių nors technologiškai abejotinų sprendinių siekdami pagerinti aplinką patalpose.

Pasaulyje atlikta daugybė tyrimų, iš esmės visi jie prieina prie tos pačios išvados: teigiamą krūvį turintys jonai mus veikia blogai, o neigiamą – gerai.

„Ne visi gamintojai atlieka reikiamus tyrimus, kad įsitikintų, jog įrenginiai naudingi. Kartais neįmanoma to padaryti, sužaidžia rinkodara. Mano palinkėjimas – turėti tam tikrų vertybių ir eiti į lauką, o patalpose palaikyti švarą ne cheminiais būdais, o paprasčiausiu paviršių valymu“, – pažymi jis.

Anot jo, geresnę savijautą dažniau lemia paprasti dalykai, o ne kokios nors technologijos. Pavyzdžiui, labai naudinga pabūti prie jūros. Tai – unikali aplinka.

Profesorius aiškina, kodėl: „Nuolat vykstanti bangų mūša paskleidžia nedideles aerozolio daleles į aplinką, jūros vanduo aerozuojamas, o jis savyje turi nemažai druskų. Ore esančios druskos iš tikrųjų mus veikia teigiamai. Dar gali daryti įtaką natūrali jonizacija, nes krentantis bangų vanduo irgi sudaro tam tikrą jonizacinį efektą.“

Tačiau nepamirškite, kad egzistuoja ne tik neigiami, bet ir teigiami jonai. „Pasaulyje atlikta daugybė tyrimų, iš esmės visi jie prieina prie tos pačios išvados: teigiamą krūvį turintys jonai mus veikia blogai, o neigiamą – gerai“, – pabrėžia A. Unikauskas.

Teigiamo krūvio jonai sudaryti iš azoto molekulių. Jie gerai tirpsta kraujyje ir subyra į atskiras azoto molekules, kurios kaip mikropūslelės užpildo kraujagysles, kapiliarus ir trukdo normaliai kraujotakai.

Neigiamo krūvio jonai, ypač jeigu jų yra daug, žmogaus organizmui sudaro sąlygas sveikti, gyti. Jie į žmogaus organizmą patenka per kvėpavimo takus ir iš dalies per odą, per akies rageną. Neigiamo krūvio jonai pasiekia plaučius ir atiduoda savo įkrovą kraujo elementams, o tai teigiamai veikia kraujo savybes ir visą žmogaus organizmą.

Neigiamų jonų poveikis žmogui

– Gerina kvėpavimą

– Didina energiją

– Gerina miego kokybę

– Gerina nuotaiką

– Mažina stresą

– Padeda greičiau pailsėti, sveikti

– Stiprina imunitetą

Daug neigiamų jonų yra gryname ore, o kur jų daugiausia?

Neigiami jonai (cm3)

– Lauke kaime – 1000

– Lauke mieste – 700

– Viduje kaime be oro kondicionieriaus – 800

– Viduje kaime su oro kondicionieriumi – 100

– Viduje mieste su oro kondicionieriumi – 50

„Jeigu jums tiek nepakanka, norite dar daugiau, turiu jums dar vieną pasiūlymą: tikras sveikatos šaltinis gali būti kriokliai, sraunūs Lietuvos upeliai. Kvėpuokite grynu oru“, – pataria daktaras.

Plačiau – balandžio 6 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Geresnę savijautą lemianti fizika: neigiami jonai – energijos šaltinis, kurį rasite iškėlus kojas iš namų
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt