LRT pokalbis
Mėlynės

Gyvenimas

2021.02.28 08:31

Jaunystę saugantys ir kelią ligoms užkertantys antioksidantai – kodėl gyvybiškai būtini ir kur jų rasti?

Viktorija Lideikytė, LRT.lt2021.02.28 08:31

Antioksidantai būtini visiems gyviems organizmams. Jie slopina uždegimus, lėtina senėjimo procesus, kovoja su laisvųjų radikalų sukeliamu oksidaciniu stresu, net mažina onkologinių ir kitų lėtinių ligų riziką. Kaip sužinoti, ar trūksta antioksidantų, kokiu būdu geriausia jais aprūpinti organizmą ir ką reikėtų žinoti apie antioksidantus kosmetikoje, aiškina mokslininkas.

Nuo seno būtini visiems gyviems organizmams

Antioksidantai būtini visų gyvų organizmų funkcionavimui – tokia tvarka gamtoje nusistovėjo jau prieš daug metų, sako Kauno technologijos universiteto Maisto mokslo ir technologijos katedros docentas Audrius Pukalskas. Kad suprastume, kodėl taip susiklostė, pravartu atsigręžti į laikus, kai vystėsi vienos pirmųjų gyvybės formų.

Ankstyvosios gyvybės formos vystėsi aplinkoje, kurioje nebuvo deguonies, todėl joms nereikėjo saugotis nuo oksidacijos. Tačiau ilgainiui atsirado grupė gyvų organizmų (dumbliai, augalai), kurie, panaudodami saulės šviesą, sugebėjo įsisavinti anglies dvideginį ir kaip šalutinį metabolizmo produktą išskirti deguonį.

„Taip deguonis pradėjo kauptis Žemės atmosferoje ir per ilgą laiką susiformavo tam tikra šio junginio pusiausvyra aplinkoje. Deguonis yra stiprus oksiduojantis agentas, tačiau daugelis gyvų organizmų rūšių prisitaikė jį panaudoti savo medžiagų apykaitos procesuose, nes iš vykstančių oksidacijos reakcijų sugebėjo išgauti reikalingą energiją.

Tačiau ne visos oksidacijos reakcijos yra naudingos gyviems organizmams, tarp jų – ir žmogui. Todėl gyvi organizmai per milijonus metų sukūrė sistemas, padedančias jiems kovoti su nepageidaujamais oksidacijos procesais“, – portalui LRT.lt dėsto dr. A. Pukalskas.

Čia į pagalbą atskuba antioksidantai. Kad žmogaus ląstelės galėtų tinkamai funkcionuoti, jose būtina oksiduojančių medžiagų – antioksidantų pusiausvyra. „Būtent antioksidantai ir lėtina oksidacijos procesus, padeda išlaikyti teigiamą oksidacijos-redukcijos reakcijų pusiausvyrą organizme“, – aiškina mokslininkas.

Oksidacinis stresas ir iš to kylančios ligos

Organizme pažeidus oksiduojančių medžiagų –antioksidantų pusiausvyrą, oksiduojančios medžiagos ląstelėse gali sukelti nepageidaujamus reiškinius, kurie vėliau gali išsivystyti į širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, kepenų, neurologines, odos ligas, piktybinius navikus, įvairius uždegimus, priešlaikinius senėjimo procesus, bendrą imuninės sistemos silpnėjimą.

Neretai pažymima, kad antioksidantai taip pat padeda kovoti su laisvaisiais radikalais – chemiškai nestabiliomis, labai reaktyviomis medžiagomis, kurios organizme gali inicijuoti oksidacijos reakcijas.

Mokslininko A. Pukalsko aiškinimu, laisvieji radikalai žmogaus organizme gaminasi natūraliai, tačiau jeigu ląstelės funkcionuoja normaliai, grėsmės sveikatai šie junginiai nekelia. Vis dėlto, jeigu žmogaus organizmo ląstelių veikla sutrinka, gali pasireikšti vadinamasis oksidacinis stresas, kai laisvųjų radikalų prisigamina per daug, todėl jie gali pažeisti kai kurias ląstelės biologines sistemas ir sutrikdyti ląstelės veiklą. Šie ląstelių sutrikimai taip pat gali pasireikšti jau minėtomis ligomis.

Dėl daugybės žmogaus sveikatai palankių savybių žinomi antioksidantai taip pat naudojami maisto ir kosmetikos pramonėje. Jie padeda prailginti kosmetikos ir maisto produktų, ypač sudėtyje turinčių daugiau riebalų – jie maiste oksiduojasi greičiausiai, – galiojimo laiką.

Antioksidantų šaltinis – augalinis maistas

Norint išvengti ligų ir kovoti su oksidaciniu stresu, į pagalbą gali būti pasitelkiami antioksidantai. Kaip ir laisvieji radikalai, antioksidantai žmogaus organizmo ląstelėse gaminasi natūraliai, pavyzdžiui, fermentai superoksido dismutazė, katalazė, glutationo peroksidazė.

Antioksidantų organizmas gauna ir su maisto produktais, daugiausia – augalinės kilmės. Su maistu organizmą aprūpiname tokiais antioksidantais: mineralais selenu, manganu, cinku, vitaminais A, C, E, taip pat antioksidaciniu aktyvumu pasižyminčiais junginiais glutationu, flavonoidais, fenolinėmis rūgštimis, bilirubinu, šlapimo rūgštimi ir pan.

„Daugybę įvairių antioksidantų mes gauname su maistu, jų yra tiek augalinės, tiek gyvūninės kilmės maisto produktuose. Vis dėlto augalai sukaupia didesnį antioksidantų kiekį nei gyvūnai, todėl siekiant išvengti su oksidaciniu stresu susijusių ligų būtų galima rekomenduoti į dietą įtraukti kuo daugiau ir įvairesnių augalinės kilmės produktų, pavyzdžiui, daržovių“, – sako dr. A. Pukalskas.

Uogos, kava ir kiti antioksidantų turintys produktai

Anot mokslininko, ne visi antioksidantai organizme atlieka specifines funkcijas, dalis jų tiesiog slopina oksidacinius procesus. Vis dėlto kai kurie antioksidantai būtini žmogaus organizmo veiklai palaikyti, tarp jų – vitaminai C ir E.

„Vitamino C galima rasti įvairiose uogose, citrusiniuose vaisiuose, dideli jo kiekiai yra kiviuose. Didesni vitamino E kiekiai aptinkami riešutuose, saulėgrąžų sėklose, špinatuose, saulėgrąžų, kukurūzų aliejuje.

Dar vieno antioksidanto – beta karoteno – galima gauti valgant persikus, morkas, žirnius, brokolius, moliūgus; likopeno gausu pomidoruose, arbūzuose, raudonuosiuose greipfrutuose. Daugelio prieskonių sudėtyje taip pat gausu antioksidantų. Pavyzdžiui, rozmarinuose, šalavijuose, raudonėliuose gausu fenolinių rūgščių ir flavonoidų“, – vardija dr. A. Pukalskas.

Naudingųjų antioksidantų gausu ir kavoje, juodajame šokolade. „Kelios mokslinės studijos nustatė, kad Vakarų šalių dietoje didžiausias antioksidantų šaltinis yra kava. Tai, ko gero, galėtų pradžiuginti kavos mėgėjus, bet tokie rezultatai signalizuoja, kad žmonės šiose šalyse vartoja per mažai daržovių.

Taigi, norint užkirsti kelią ankstyvajam senėjimui, širdies ir kraujagyslių ligoms, kai kurių vėžinių susirgimų vystymuisi, reikėtų vartoti ne tik kavą ar juodąjį šokoladą, kuriuose gausu antioksidantų, bet ir daržoves, vaisius“, – dėsto dr. A. Pukalskas.

Trūkumas jaučiamas ne visada

Kai kada galima pajusti, kad organizme trūksta tam tikrų antioksidantų, ypač vitaminų. Tai gali signalizuoti nuovargis, atminties sutrikimai, suprastėjusi odos ir plaukų būklė, sutrikęs žaizdų gijimo procesas.

Vis dėlto, jei organizme tiesiog gaminasi per daug laisvųjų radikalų ir kaip atsvaros jiems trūksta nespecifinių antioksidantų, žmogus iš pradžių to gali nepajusti ir suprasti tik jau pasireiškus kokiai nors ligai. Todėl, pasak dr. A. Pukalsko, antioksidantai turėtų būti vartojami ne kaip vaistas susirgus, o prevenciškai. Paprastai antioksidantų pakanka gauti su maistu. Specialių maisto papildų savarankiškai, nepasitarus su gydytoju, mokslininkas vartoti nepataria. Ir tam yra svarbi priežastis.

„Paprastai geriau vartoti natūralius produktus, kuriuose yra antioksidantų, nes tokiu atveju praktiškai neįmanoma jų perdozuoti. Vartojant papildus, priešingai, atsiranda rizika gauti per didelę kurio nors junginio koncentraciją. Tada vietoj teigiamo efekto gausime neigiamą. Yra nustatyta, kad per didelė antioksidantų koncentracija gali netgi pagreitinti oksidacijos procesus.

Pavyzdžiui, vieno gana seniai atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad rūkantiems žmonėms vartojant didelius beta karoteno kiekius padidėjo rizika susirgti plaučių vėžiu. Tyrimo metu siekta įrodyti, kad beta karotenas gali sumažinti plaučių vėžio išsivystymo tikimybę tarp rūkančiųjų, tačiau buvo gautas priešingas efektas“, – aiškina dr. A. Pukalskas.

Natūralūs ir sintetiniai antioksidantai kosmetikoje

Antioksidantai svarbūs ne tik mitybai – jie naudojami ir kosmetikos pramonėje. Antioksidantai ne tik prailgina kosmetikos galiojimo laiką, bet ir padaro ją palankesnę odai.

„Viršutinis odos sluoksnis yra labiausiai veikiamas išorinių veiksnių, tiek deguonies, tiek UV spindulių, todėl odos priežiūros priemonės gaminamos su antioksidantais, kurie įsigerdami į odą apsaugo ją nuo išorės veiksnių sukeliamo oksidacinio streso ir taip sulėtina senėjimą“, – sako dr. A. Pukalskas.

Tiesa, kosmetikos pramonėje naudojami tiek natūralus, tiek sintetiniai antioksidantai. Prie natūraliųjų priskiriami įvairių augalų ekstraktai ar vitaminai, dažnai rozmarinų, bambukų lapų ekstraktai.

„Gamtiniai ekstraktai yra santykinai brangūs, todėl, norėdami atpiginti produktus, gamintojai naudoja sintetinius antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčius priedus. Kai kurie jų susintetinti būna panašūs į natūralius junginius, pavyzdžiui, askorbilpalmitatas yra į vitaminą C panaši medžiaga, geriau tirpstanti riebaluose.

Tačiau yra ir grynai sintetinių antioksidantų, kurie neturi analogų gamtoje, bet pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis. Jie gana pigūs, todėl gamintojai linkę juos naudoti savo produktams. Žinomiausi iš tokių antioksidantų – butilhidroksitoluenas, butilhidroksianizolis, tertbutilo hidrochinonas, etilendiamintetraacto rūgštis“, – dėsto dr. A. Pukalskas.

Naudojant kosmetikos gaminius, kurių sudėtyje yra sintetinių antioksidantų, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad per ilgesnį laiką odoje gali susikaupti didesnis šių antioksidantų kiekis. „Tokiu atveju jie gali sukelti nepageidaujamų šalutinių reiškinių, vienas paprasčiausių – alerginė reakcija“, – įspėja mokslininkas.

Taip pat skaitykite