Atsiradusi kaip vargingųjų valgis, šiandien tikra itališka pica – palyginti brangus patiekalas. Kadangi gamina iš kokybiškų ingredientų, picos italai, priešingai nei lietuviai, nelaiko blogu maistu. Lietuvoje tiek picos gaminimo, tiek valgymo įpročiai kitokie, tad dietistė primena: pica nėra patiekalas, kurio reikėtų griebtis norint pasistiprinti per pertrauką tarp darbų. Ji siūlo ir vieną gudrybę – prieš imant gardžiuotis pica suvalgyti šviežių daržovių.
Atsirado kaip vargingų žmonių maistas
„Tikra itališka pica“ – restorano vitrinoje ar valgiaraštyje pamatę tokį užrašą instinktyviai lėkštėje imame tikėtis kokybės. Tiesa, Lietuvoje gyvenantis italas virtuvės šefas Gianas Luca Demarco sako, kad italų virtuvėje pica nėra taip aukštinama, jai neskiriamas didesnis dėmesys nei kitiems patiekalams. Vis dėlto nepaneigsi – Italijai priklauso picos gimtinės vardas. Tik pati pirmoji pica buvo toli gražu ne tokia, kokią esame įpratę valgyti šiandien.
„Pica išpopuliarėjo vargingųjų kvartaluose ir gatvėse, tai buvo nepasiturinčiųjų valgis. Žmonės namuose turėdavo miltų ir vandens, iš jų pasidarydavo picos padą, o ant jo dėdavo šiek tiek pomidorų tyrės. Šie ingredientai buvo pigūs ir lengvai prieinami. Tokia pica būdavo gruzdinama alyvuogių aliejuje. Iš tiesų Neapolyje šis picos gaminimo būdas dar egzistuoja, taip pagaminta pica labai skani“, – portalui LRT.lt aiškina virtuvės šefas Gianas Luca Demarco.
Pica „Margarita“ pavadinta karalienės garbei
Žinia apie tarp varguolių išpopuliarėjusią picą po visą Italiją pasklido jau kur kas vėliau. „Juk seniau buvo taip, kad, pavyzdžiui, Neapolio gyventojai nežinodavo, kas vyksta Turine. Po visą šalį pica išgarsėjo tik tada, kai neapoliečiai ja pavaišino Savojos karalienę Margaritą, – būtent jos vardu pavadinta ir pica“, – pasakoja kulinaras. Pasak jo, „Margarita“ pirmą sykį rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1889–1890 metais, „Marinara“ – dar anksčiau.
Taip pamažu pica tapo visos Italijos simboliu, o vėliau išpopuliarėjo ir pasaulyje. Prie to itin prisidėjo iš Neapolio į Ameriką traukiantys emigrantai. „Dabar pica yra gerokai evoliucionavusi ir tapusi kone modernizmo simboliu, su ja daug eksperimentuojama. Kadangi Italijoje didelė konkurencija, virtuvės šefai ieško įdomesnių picos gaminimo būdų: padui naudoja raugą, kepa iš senovinių miltų ir panašiai“, – pasakoja Gianas Luca Demarco.
Italijoje nelaikoma nesveiku maistu
Pasak virtuvės šefo, tikros itališkos picos padas gaminamas ne su mielėmis, o su raugu, ant jo tepama pomidorų tyrės, dedama mocarelos, Parmos arba itališko virto kumpio, saliamio. Kadangi pica gaminama iš kokybiškų ingredientų, Italijoje ji nėra laikoma sveikatai nepalankiu maistu.
„Italai mėgsta maisto įvairovę. Picos nereikia valgyti kiekvieną dieną, nes tada ji bet kokiu atveju taps nesveika, kaip kasdien nereikėtų valgyti ir kopūstų su dešrelėmis. Italai picą dažniausiai valgo susitikę su draugais, o su jais juk susitinki ne kasdien.
Kartais man atrodo, kad Lietuvoje picų valgoma daugiau nei Italijoje, čia ją valgyti tapo kasdienybe. Galbūt per karantiną žmonės daugiau gamina namuose, tačiau italai picą retai gamina namie, nes kokybiškai picai paruošti reikia daug laiko ir nemažai pinigų“, – sako Gianas Luca Demarco.
Kokias klaidas daro lietuviai?
Italas giria Lietuvą – anot jo, šiuo metu šalyje didelis kokybiškų ir gardžių picų pasirinkimas. „Lietuva greitai eina į priekį, atsirado skanių, sveikų picų, lietuviai nebenaudoja kečupo ir dažniau renkasi pomidorų tyrę. Anksčiau jiems tiesiog trūko žinių, mat italai ant picos niekada nedėjo kečupo, jis atsirado ne Italijoje.
Dar viena lietuvių daroma klaida – prieskonines žoleles deda prieš kepdami picą. Jas šviežias reikėtų užbarstyti po kepimo, tik taip išlieka kvapas ir gerosios savybės. Jei kepsime bazilikus 300 laipsnių temperatūroje, kas iš jų liks? Bus kaip popierius“, – kalba Gianas Luca Demarco.
O jeigu į jo restoraną atėję žmonės šalia picos paprašo papildomo padažo, virtuvės šefui lieka paaiškinti, kad čia laikomasi nelietuviškų tradicijų. Pica jokiu būdu negali būti gardinama padažu, nebent alyvuogių aliejumi, bet ir jis nėra būtinas, tikina italas. „Įprastai kepėjas ant picos užpila užtektinai aliejaus, todėl papildomai jo tikrai nereikia“, – paaiškina virtuvės šefas.
Dietistė: pica ir nauda – mažai susiję dalykai
Lietuvoje picos valgymo įpročiai šiek tiek kitokie nei Italijoje – neretai ji tampa greitu ir palyginti nebrangiu būdu numalšinti alkio kirminą. Galbūt todėl picą priimta laikyti ne itin vertingu ir organizmui naudingu patiekalu. Tai, anot dietistės Vaidos Kurpienės, lemia picai naudojami ingredientai ir jos paruošimo būdas.
„Kaip žinoma, picos pagrindas gaminamas iš baltų miltų, o jų kiekvieno žmogaus mityboje turėtų būti kuo mažiau. Tiesa, pastaruoju metu vis dažniau kepamas viso grūdo miltų picos padas. Tokį variantą, be abejonės, rinktis geriau“, – portalui LRT.lt sako knygos „Liekna visam gyvenimui“ autorė V. Kurpienė.
Pica beveik neįsivaizduojama ir be sūrio. Italijoje ji gardinama mocarela, tačiau Lietuvoje galima rasti ir tiesiog su sūrio gaminiu iškeptų picų. „Jei picą valgome ne namie, nežinome, koks sūris naudotas. Deja, picerijose dažnai naudojamas menkavertis, riebalų gausus sūrio gaminys. Jeigu pica gardinama kokybišku sūriu, tai iš karto atspindi ir kaina – ji gali skirtis net kelis kartus“, – sako V. Kurpienė.
Nors sūris kaloringas produktas, jeigu yra kokybiškas, gali vertingai papildyti racioną. Vis dėlto sūrio (riebalų) ir iš miltų pagaminto picos pado (paprastųjų angliavandenių) derinys nėra palankus sveikatai.
„Toks derinys greitai pakelia gliukozės kiekį kraujyje, greitieji angliavandeniai gali ne tik sukelti įvairius uždegiminius procesus, bet ir didinti antsvorį. Ne veltui tiek pramoginėje, tiek edukacinėje vaizdo medžiagoje matome, kad pica dažnai siejama su nutukimu“, – pažymi dietistė.
Picą su mėsa taip pat reikėtų rinktis atidžiai, sako V. Kurpienė. „Jeigu pica pagardinta mėsos gaminiais – rūkytu, vytintu kumpiu ar dešra, – jie neretai būna ne aukščiausios, o pirmos, kartais ir antros rūšies. Vadinasi, mėsa smarkiai perdirbta, o Pasaulio sveikatos organizacija jos pataria vengti.
Todėl vienareikšmiškai geriau rinktis picą su natūralia mėsa – vištienos filė, šlaunelių mėsa, jautienos ar kiaulienos faršu. Iš natūralios mėsos gauname reikalingų baltymų“, – vardija V. Kurpienė.
Dar viena blogybė – picos gaminimo būdas. „Aukštoje temperatūroje nerekomenduojama kepti perdirbtų mėsos gaminių, kaitinamuose miltiniuose produktuose dėl aukštos temperatūros taip pat skyla kai kurios medžiagos. Ne visos jos naudingos organizmui, todėl labai svarbu saikas“, – sako dietistė.
Siūlo gudrybę – prieš picą suvalgyti šviežių daržovių
Priklausomai nuo picos skersmens, ingredientų, pado storio, net kainos (brangesnėse picose gali būti daugiau sūrio) 100 gramų picos gali būti 200–300 ir daugiau kilokalorijų. „Galbūt atrodo nedaug, tačiau paprastai picos mes suvalgome žymiai daugiau nei 100 gramų“, – primena V. Kurpienė. Beje, jeigu valgome dėmesį sutelkę į papildomus šaltinius – televizorių, telefoną, nepajaučiame sotumo jausmo.
„Jeigu esame alkani, labai lengva suvalgyti tiesiog per daug picos, ypač jei valgome prabėgomis, žiūrėdami televizorių, stovėdami ar sėdėdami ne prie stalo, mat tada sotumo jausmas ateina vėliau.
Todėl valgant labai svarbu pasimėgauti: ramiai atsisėsti, valgyti iš lėto, daug sykių kramtyti, pajusti kiekvieno gabaliuko skonį. Picoje yra nemažai riebalų, o kai jie daug sykių paliečia mūsų burnoje esančius receptorius, į smegenis siunčiamas sotumo jausmo signalas. Tokiu atveju, tikėtina, žmogus nepersivalgys“, – dėsto V. Kurpienė.
Picos reikėtų vengti žmonėms, turintiems antsvorio, sergantiems lėtinėmis ligomis, besiskundžiantiems padidėjusiu cholesterolio kiekiu kraujyje. Vis dėlto svarbiausia akcentuoti, kad saikingai ir nedideliais kiekiais valgant iš vertingų produktų paruoštą picą nieko blogo nenutiks.
„Svarbiausia – picos nevalgyti kasdien, o nutarus ja pasimėgauti būti išrankiems: jei tik yra galimybė, rinktis iš viso grūdo miltų iškeptą picos padą, pagardintą mocarela ir natūralia mėsa. Pagrindinė taisyklė, kurią būtina įsiminti, – pica reikia mėgautis, o ne greitai numalšinti alkį sėdint prie kompiuterio per darbo pertrauką“, – aiškina V. Kurpienė.
Dar viena gudrybė, padedanti nepersivalgyti greitojo maisto, – prieš tai suvalgyti porciją daržovių. „Prieš valgant picą siūlau suvalgyti šviežių daržovių. Žinoma, salotos turėtų būti be padažo ir sūrio, nes visko gausime iš picos.
Jei salotas gaminti tingite, galima tiesiog pasipjaustyti šviežių daržovių. Daržovėmis užsipildo dalis skrandžio ir žmogus nebebūna toks alkanas, todėl gali labiau pasimėgauti pica, jam pakanka mažesnės porcijos“, – paaiškina V. Kurpienė.
