Gyvenimas

2021.02.26 09:53

5 patarimai, kaip kūrybiškai įveikti pandemijos keliamą nuobodulį, nerimą ir stresą

LRT.lt2021.02.26 09:53

Nuobodulys, nerimas, stresas – tokia viruso COVID-19 sukeltos pandemijos trijulė paveikė milijonus žmonių visame pasaulyje. Įvesti judėjimo ir socialinių kontaktų apribojimai neigiamai atsiliepė daugeliui, rašoma klinikos „Health Optimizing Vilnius“ atsiųstame pranešime žiniasklaidai.

„Naujoji realybė sukelia rimtų pasekmių ne tik valstybių ekonomikoms, bet ir žmonių sveikatai. Stresą patiria net ir tie, kurie patys šiuo klastingu virusu nesusirgo. Daugelio žmonių kasdieniu palydovu tapo nerimas dėl esamos situacijos, ateities iššūkių ir sunkus prisitaikymas prie pasikeitusių gyvenimo aplinkybių“, – pastebi psichologė Miglė Vainalavičiūtė.

Psichikos sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad pandemijos metu žmonės intensyviau išgyvena negatyvias emocijas, tokias, kaip baimė ir nerimas, prislėgtumo ir vienišumo jausmas. Šiuo laikotarpiu padaugėjo depresyvias nuotaikas, emocinę įtampą patiriančių žmonių.

Stresą malšina greitu maistu ir pirkiniais

Apribojimai stipriai paveikė daugelio iš mūsų nusistovėjusią kasdienybės rutiną: dabar daug laiko praleidžiama namuose, gyvai sutikdami tik keletą artimiausių žmonių, galimybės įsitraukti į mėgstamas veiklas, tokias kaip sportas ar hobiai, taip pat ribotos. Dėl tokio sulėtėjusio gyvenimo tempo ir užsiėmimų stygiaus žmonės susiduria su nuoboduliu – būsena, ilgainiui galinčia tapti rimta problema.

2020 metais Kinijos mokslo tyrimų centro atlikti tyrimai parodė, jog viena iš dominuojančių emocinių būsenų pandemijos metu būtent ir yra nuobodulys. Ši nemaloni psichikos būsena pasireiškia nepasitenkinimu, susierzinimu, beprasmybės, nevilties jausmais.

Ne visuomet nuobodulio atsiradimo priežastis slypi žmogaus nenorėjime ar negebėjime užsiimti įdomia ar prasminga veikla. Nuobodulys gali atsirasti ir dėl aplinkos, kurioje yra per mažai stimulų ir dirgiklių, kurie žadintų susidomėjimą ir smalsumą.

Psichologė M. Vainalavičiūtė pastebi, kad vis dažniau žmonės, ieškodami malonių patirčių ar laiko praleidimo būdų, imasi sveikatai žalingų veiklų ar įpročių. Tai patvirtina ir prekybininkų pateikiami duomenys, kurie atsiskleidžia, kad karantino metu pastebėtas ženkliai padidėjęs greito ir užkandžiams priskiriamo maisto bei alkoholio vartojimas.

Nereikėtų pamiršti, kad dėl patiriamo nuobodulio gali realiai nukentėti ir jūsų piniginė. Keliose šalyse atliktos apklausos parodė, kad internetinė prekyba išaugo ne tik dėl karantino apribojimų verslui. Žmonės prisipažino perkantys drabužius, kosmetiką ir kitas prekes tam, kad praskaidrintų sau nuotaiką bei papramogautų.

Ekspertai vieningai sutaria, kad vienas iš pavojingiausių ir itin plačiai šiuo metu naudojamų greitų būdų įveikti nuobodulį yra dažnas socialinių tinklų tikrinimas, kuris gali iškreipti realybę ir neigiamai paveikti emocinę būklę.

Laiko mašina: pakitęs laiko suvokimas

Tyrinėjant nuobodulį pastebėta išties įdomių atradimų. Mokslininkai nustatė, kad nuobodulys yra siejamas su tam tikrais žmogaus išgyvenamais laiko suvokimo pokyčiais. Tai, jog laikas eina lėčiau, kai išgyvename nuobodulį tikriausiai žino kiekvienas, kam teko laukti eilėje.

2020 metais Droit-Volet ir kolegų atliktas tyrimas atskleidė, kad pandemijos metu tiek nuobodulys, tiek laiko sulėtėjimas yra išgyvenami ryškiau ir stipriau negu įprastai kelia negatyvias mintis ir emocijas.

Mokslininkai teigia, kad tokias būsenas lemia sulėtėjęs gyvenimo tempas, darbo rutinos pasikeitimai ir apriboti socialiniai kontaktai.

Kai jaučiamės turintys daugiau laiko, bet dėl izoliacijos negalime aktyviai veikti, natūraliai kyla nuobodulys, liūdesys. Pavyzdžiui, karantino metu po dienos, praleistos namų aplinkoje, lyg ir nematant apčiuopiamo praleisto laiko rezultato, kyla minčių, jog nieko naujo aplink nevyksta, o atlikti rutininius darbus, atrodo, nėra prasmės.

Juk dažnam iš mūsų puikiai pažįstamos tokios frazės, kaip „jau vakaras, o atrodo, kad nieko nenuveikiau“ arba „visos dienos vienodos, ir vėl tas pats per tą patį“...

Nuobodulys gali sukelti depresiją

„Nuobodulys gali tapti vienu iš lemtingų depresijos, nerimo ar streso atsiradimo veiksnių“, – įspėja psichologė M. Vainalavičiūtė.

Tą puikiai iliustruoja ir šiuo metu nemažos dalies žmonių patiriama baimė dėl savo finansinės padėties, ateities perspektyvų, darbo rinkos aktualijų. Situacijos negerina ir dažnai kylančios mintys apie tai, ko žmogus galimai jau neteko arba dar neteks ateityje, apsvarstomos kitos nepalankios aplinkybės, tokios kaip galimai atsirasiantys savo paties ar artimųjų sveikatos sunkumai.

Tokio pobūdžio baimė gali peraugti į intensyviai juntamą nerimą: žmogus pradeda jausti stresą dėl situacijų ar aplinkybių, kurios dar net neįvyko, tikėtina, galimai net neįvyks.

„Neretai ir patys žmonės, kalbėdami apie savo išgyvenimus, patiriamus pandemijos metu, pastebi, kad ima nerimauti ar bijoti tokių dalykų, kurie anksčiau jiems nekėlė jokios baimės ar neigiamų emocijų“, – sako psichologė M. Vainalavičiūtė.

Deja, daug laiko turintis ir tokiems apmąstymas jį skiriantis žmogus įtiki, kad tai visiškai realus ateities įvykių scenarijus. Dažnai apie tai pasikalbėjus su specialistu įtampa dingsta, baimė sumažėja. Net pasitaiko atvejų, kai apkalbėta situacija, kuri visai neseniai kėlė įtampą ir baimę, dabar kelia jau tik šypseną.

Padėti sau – misija įmanoma

Įmanoma įveikti nuobodulį – reikia nukreipti dėmesį nuo jo itin kūrybiškai. Kartais pakanka prisiminti, jog kūrybiškumo raktą kiekvienas nešiojamės savo paties kišenėje. O galbūt pasinaudosite ir keletu paprastų rekomendacijų, padedančių sumažinti nuobodulį bei galimas neigiamas jo pasekmes:

1. Atpažinti, kai jaučiamas nuobodulys.

Savęs stebėjimas ir emocijų atpažinimas gali padėti suprasti, kad imamas jausti nuobodulys. Atpažinus šią situaciją reikia imtis aktyvių veiksmų, o ne greitų malonumų. Tai galima padaryti užduodant sau klausimą: ar šį veiksmą atlieku, nes jis man būtinas, ar tik dėl noro kažką nuveikti?

Pavyzdžiui, jei prieš pradėdami užkandžiauti paklausiame savęs, ar tikrai jaučiame alkį, ar tiesiog norisi kokio nors stipresnio pojūčio? Galbūt tokį pojūtį galėtų suteikti kita veikla, tokia kaip pabuvimas karštoje kvapnioje vonioje ar pasivaikščiojimas lauke?

2. Palaikyti bendravimą.

Psichikos sveikatos specialistai vieningai sutaria, kad bendravimas karantino metu gali padėti žmogui sumažinti juntamą emocinę įtampą. Net ir šiuo, daugeliui sudėtingu laikotarpiu, patartina palaikyti nuoseklius ryšius su artimaisiais, esant progai susisiekti su draugais ar netgi prisiminti ir susiskambinti su senais bičiuliais.

Bendraudami ir dalindamiesi savo išgyvenimais galime sumažinti patiriamą stresą, sužinoti naujų dalykų, patys suteikti paramą ir taip jaustis reikalingi.

3. Suteikti išgyvenamai situacijai prasmės ir vertės.

Prasmės jausmas padeda iškęsti nuobodulį, mažina išgyvenamą stresą. Dėl šių priežasčių verta sau priminti, kad tam tikrų veiklų atsisakymas padeda užkirsti kelią viruso plitimui, saugo paties žmogaus ir artimųjų sveikatą.

Kokias emocijas jaučiame, stipriai priklauso nuo to, kaip vertiname situaciją. Jei pandemijos apribojimai bus suvokiami kaip bausmė ir neganda, tai sukels žymiai daugiau neigiamų išgyvenimų nei tuo atveju, kai į apribojimus bus žiūrima kaip į greičiausią ir efektyviausią būdą išspręsti pavojų keliančią viruso krizę.

4. Paįvairinti rutiną.

Naujų net ir mažų pasikeitimų įtraukimas į dienotvarkę gali įnešti šviežumo jausmo ir mažinti nuobodulį. Pavyzdžiui, įtraukti naujų pratimų į kasdienę mankštą arba iškelti sau tikslą išmokti gaminti naujus patiekalus.

5. Domėtis ir mokytis.

Domėjimasis kažkuo nauju ar mokymasis naujų dalykų taip pat efektyviai padeda mažinti nuobodulį. Šiuo metu dauguma mokymų ir kursų prieinami nuotoliniu būdu, nemažai kultūros įstaigų siūlo nuotolines paskaitas ar virtualius turus net po pasaulinio lygio muziejus. Naujos žinios gali padėti ne tik numalšinti nuobodulį, bet ir įgyti naujų žinių bei praplėsti akiratį!

„Jei karantino metu patiriamos emocijos yra ypač intensyvios ir išbūti su jomis darosi itin sunku, rekomenduojame kreiptis pagalbos į specialistus. Psichologinė pagalba šiuo metu yra aktuali daugeliui žmonių, dėl pandemijos situacijos susidūrusių su įvairiais iššūkiais, kurių anksčiau jų gyvenime nebuvo“, – drąsina psichologė M. Vainalavičiūtė.