Gyvenimas

2021.01.25 21:32

Plaučių intubacija: kaip ji atliekama, kodėl taip svarbu jos išvengti ir kokios prognozės neišvengus?

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2021.01.25 21:32

LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ anesteziologas Andrius Macas tikina: intubacija nėra tolygu mirties nuosprendžiui, bet pacientų žūtys gali nutikti net 80 proc. atvejų. Deja, bet profesoriaus kolegai, kuris prašė jo neintubuoti, nepadėjo ir dirbtinis plaučių ventiliavimas. „Visada matai, kad už mirštančio žmogaus stovi jo artimieji. Prie to nepriprantama“, – mintimis dalijasi jis.

Dalį kritinių COVID-19 pacientų išgelbsti plaučių intubacija. Kaip atliekama ši procedūra, aiškina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas.

„Yra laringoskopas, jo gale – šviesos šaltinis. Su šiuo instrumentu ir pradedama intubacija: atlošiama galva, kad būtų lengviau įeiti į trachėją, su juo įeinama į gerklas, antgerklis, kuris dengia trachėją, pakeliamas – atsidaro balso stygos. Taip sudaroma galimybė įvesti kateterį.

Specialaus kateterio gale yra balionėlis, kuris pripučiamas oro, kad stabiliai ten laikytųsi, kad neslankiotų. Laringoskopas ištraukiamas ir trachėjoje paliekamas vamzdelis. Per jį pučiamas oras ir atliekamas ventiliavimas – įpučiamas oras į plaučius“, – kalba jis.

Tai didžiulis diskomfortas, dėl to atliekant intubaciją žmogus yra slopinamas – užmigdomas. Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovas, profesorius Andrius Macas sako: skaudžiausia, kai tavo sergantis draugas gydytojas prašo tik neintubuoti, o tu intubuoji. Intubaciją jam teko atlikti jau ne vienam kolegai. Kodėl A. Macas sulaukia tokių prašymų – ar intubacija tolygu mirties nuosprendžiui?

Mechaninė ventiliacija, kad ir kokia būtų inovatyvi, vis tiek nėra fiziologinė. Jeigu įmanoma išvengti dirbtinės plaučių ventiliacijos, jos ir reikia išvengti, o pacientų, kuriems pavyksta jos išvengti, rezultatai gydant šią ligą yra žymiai geresni.

Klauskite daktaro. Atsakymai į klausimus apie COVID-19, medaus tyrimas ir plaučių intubacija

„Tikrai netolygu, bet visgi medikai labai gerai išmano visą šios ligos patofiziologiją. Yra labai svarbu nebūti intubuotiems ir, jeigu tai įmanoma, intubacijos išvengti, nes, matote, žmogaus kvėpavimo procesas yra fiziologinis reiškinys ir mechanizmai, kuriais mes įkvepiame, yra visai kitokie, negu taikant dirbtinę plaučių ventiliaciją, kuri taikoma pacientui įvedus vamzdelį į trachėją – tada prasideda mechaninė ventiliacija.

Mechaninė ventiliacija, kad ir kokia būtų inovatyvi, ji vis tiek nėra fiziologinė. Gydytojai, slaugytojos puikiai supranta, kad jeigu įmanoma išvengti dirbtinės plaučių ventiliacijos, jos ir reikia išvengti, o pacientų, kuriems pavyksta išvengti dirbtinės plaučių ventiliacijos, rezultatai gydant šią ligą yra žymiai geresni“, – pasakoja anesteziologas.

Anot A. Maco, net intubavus kolegą tai nepadėjo: ligos eiga buvo tokia agresyvi, kad net ir taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija buvo neefektyvi, liga labai greitai progresavo ir kolegos neteko labai artimo žmogaus. Nors medikai su mirtimis susiduria kasdien, prie kai ko ir po daugelio metų praktikos priprasti neįmanoma.

„Visada matai, kad už to mirštančio žmogaus stovi jo vaikai, artimieji, žmona arba vyras, jo tėvai. Prie to nepriprantama, tad jausmas, patikėkite, visada yra sunkus. Kartais gal gydytojas ar slaugos personalas užsideda kaukę, nes patys ne visada yra saugūs. Iš tiesų labai didelis stresas ir tu jautiesi blogai, dėl to kartais tampi formalus, išpyškini tą informaciją, bet iš tiesų, patikėkite manimi, visi medicinos darbuotojai labai jautriai išgyvena kiekvieno netektį, parodo tai ar ne, tuo labiau – artimo žmogaus, kolegos netektį“, – tikina jis.

Kalbant apie dėl COVID-19 viruso į reanimaciją patekusius asmenis, mirštamumo skaičius yra labai liūdnas, pažymi A. Macas.

„Jeigu žmogus dėl plaučių pažaidos gali išvengti plaučių ventiliacijos, tai skaičiai gali nesiekti nei 5–10 proc., bet tais atvejais, kai žmogus nebeišvengia plaučių ventiliacijos, liūdni rezultatai arba blogos išeitys, pacientų žūtys gali nutikti net 80 proc. atvejų. Pasaulio medicina labai vystosi ir ieško saugių būdų, kaip galima labiau atidėti dirbtinę plaučių ventiliaciją. Turiu patikinti, kad Lietuvos medikai jų ieško labai sėkmingai ir daug labai sunkių, jaunų pacientų išvengia dirbtinės plaučių ventiliacijos. Ir tai stebuklas.

Lietuva visgi yra geresnėje situacijoje negu kai kurios išsivysčiusios Europos šalys, kurioms teko jau pavasarį „nerti į didžiulius pandeminius skaičius“ ir mokytis mūšio sąlygomis. Mes daug ką girdėjome, daug ką matėme, Lietuva apsirūpino tam tikromis priemonėmis ir gydytojai, slaugytojos išmoko tam tikrų metodikų dar net neturėdami pacientų. Tai leido daugeliu atvejų atidėti dirbtinę plaučių ventiliaciją ir išgelbėti žmones“, – mintimis dalijasi anesteziologas.

Vilčių turime visada ir sėkmės atvejų ventiliuojant ir 4–5 savaites tikrai yra, bet visgi norėtųsi sėkmingo rezultato gerokai anksčiau.

Pasak jo, kolegos iš Londono pastebėjo, kad jeigu nuveži pacientą intubuoti, iš 5 žūsta 1–2, bet jeigu prie reanimacijos durų jį sustabdai ir pradedi taikyti įvairius labai inovatyvius deguonies terapijos metodus, kurie Lietuvoje taip pat prieinami, gali net 7–8 pacientus grąžinti į paprastą skyrių taip jiems ir nepatekus į reanimaciją.

A. Macas ramina – visiems, kuriems reikia, intubacijos aparatų pakanka, tačiau dėl to, kas stovi prie aparatų, kitas klausimas: „Aparatų tikrai užteks, galime „pakelti“ daug didesnius skaičius, bet visada turime galvoti: pats aparatas, kaip žinote, negydo, aparatas toli gražu nėra sėkmės garantija, bet didžiausias klausimas – ar bus, kas stovės prie tos lovos.“

Žmonės, sirgę sunkia COVID-19 forma, socialiniuose tinkluose dalijasi patarimais, ko būtina paklausti medikų, kai žinai, kad artimasis jau kurį laiką komos būklės, prijungtas prie ventiliavimo aparato. Kokie rodikliai rodo gerėjančią ar blogėjančią padėtį?

„Jeigu skambina artimasis ir klausia, ar blogėja, ar gerėja, mes galime pasakyti: gerėja ventiliacijos parametrai, mažiname dirbtinės plaučių ventiliacijos agresyvumo rodiklius, deguonies procentą, kurį skiriame pacientui – tai gerėjimo požymis. Kartais ta situacija banguoja, net labai dažnai banguoja ir tas bangavimas užtrunka ilgai.

Pagrindiniai rodikliai – ventiliacijos deguonies procentas, kuris taikomas, galbūt pagalbos režimai, ar lengvėja, ar ne. To paprastai užtenka“, – pasakoja A. Macas.

Žmogus gali būti laikomas prijungtas prie ventiliavimo aparato ir 4–5 savaites, bet gali būti, kad ventiliacijos reikės ir ilgiau. Tikėtis, kad jau 2–3 dieną bus viskas gerai, nevertėtų. Tenka apgailestauti, tačiau ilgesnė ventiliacija nuteikia blogesnėms prognozėms.

„Tai nereiškia, kad visiškai beviltiška. Vilčių turime visada ir sėkmės atvejų ventiliuojant ir 4–5 savaites tikrai yra, bet visgi norėtųsi sėkmingo rezultato gerokai anksčiau“, – pažymi pašnekovas.

Taip pat A. Macas tikina, kad ekstubacija yra daug sunkesnis procesas negu intubacija.

„Tie, kurie stebite savo artimuosius, prijungtus prie šių aparatų, ir meldžiatės dėl jų sveikatos – nepraraskite vilties. Viltis yra net tada, kai medikų prognozės nieko gero nežada“, – sako A. Unikauskas.

Plačiau – sausio 19 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Klauskite daktaro. Atsakymai į klausimus apie COVID-19, medaus tyrimas ir plaučių intubacija
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt