Gyvenimas

2020.09.27 14:29

Liturginius popiežiaus rūbus per jo vizitą Lietuvoje sukūrusios vienuolės stengėsi negalvoti, kam siuva

LRT TELEVIZIJOS laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt2020.09.27 14:29

Prieš dvejus metus rugsėjo 22-ąją žmonės plaukė į Katedros aikštę Vilniuje ar Santakos parką Kaune – čia lankėsi popiežius Pranciškus. Minios traukė pasiklausyti jo pamokslų, tačiau nedaug kam buvo žinoma, kad pontifiko liturginius drabužius – arnotą, stulą ir galvos apdangalą mitrą – audė ir siuvo Kauno rajono Paštuvos kaime įsikūrusio Basųjų karmeličių vienuolyno seserys.

Viena jų, sesuo Ijolė, dar prieš duodama įžadus dirbo tekstilininke, tad, sako, iššūkis negąsdino.

„Mes nesisiūlėme, tiesiog buvo skambutis, sako: ar norite dalyvauti? Konkursas nedidelis. Sakau, pabandykime, kadangi jau siuvome liturginius drabužius. Kilo trys mintys, idėjos, nusiuntėme eskizus, o po kiek laiko pasakė, kad renkasi šitą. Tiesa, užsiminė, kad turi būti kuklu, popiežius nemėgsta prabangos. Medžiaga irgi turi būti kukli ir būtų gerai, kad būtų lietuviška, tautinių elementų“, – prisimena ji.

Popiežiui liturginius drabužius kūrusios seserys: stengėmės negalvoti, kas juos nešios

Ieškojau simbolio, kuris būtų būdingas visoms etninėms grupėms: ir žemaičiams, ir suvalkiečiams, ir dzūkams... Eglutė buvo simbolis, kuris dominavo visose juostose.

Sesuo Rima pasakoja, kad austi buvo gana sunku, reikėjo statyti stakles, be to, jų reikėjo kitokių, nei turėjo. „Man buvo nerimas: na, kada, reikia greičiau... Aš ją vis raginu, skubinu, o nesiseka, tai susitraukia siūlai, dar kažkas. O pasiūti tai laiko reikės. Jeigu nepavyks, dar taisyti, ardyti. Buvo gana sunku“, – neslepia pašnekovė.

Kadangi popiežiaus vizitas vyko eiliniu liturginių metų laiku, drabužiams pasirinkta žalia spalva, simbolizuojanti viltį. Nors ir iškilmingi, šie liturginiai drabužiai kuklūs, popiežiaus komandos prašymu juose atsispindi lietuvių liaudies meno tradicijos. Drabužių medžiaga gilios, smaragdinės žalios spalvos, pusvilnė, švelnios faktūros ir santūraus, į akis nekrintančio blizgesio. Liturginiai drabužiai papuošti austinėmis juostomis, kurios yra neatskiriama lietuvių tautinio kostiumo dalis.

„Ieškojau simbolio, kuris būtų būdingas visoms etninėms grupėms: ir žemaičiams, ir suvalkiečiams, ir dzūkams... Eglutė buvo simbolis, kuris dominavo visose juostose. Galvojau, vis tiktai tai medis, kuris visada žaliuoja. Viskas taip dera“, – kalba sesuo Ijolė.

Skirtingoms liturginių drabužių detalėms išausti seserys naudojo dvejas stakles ir rėmelį. Apie tai, kad drabužius dėvės popiežius, abi sako negalvojusios: taip mažiau jaudulio. Ir nors iššūkių kilo, pamačius rezultatą vargas pasimiršo. „Žiūrėjau vis, kaip čia atrodo, kaip į savo vaikus žiūri: ar pasitempę, ar niekur netraukia. Džiaugsmas buvo, kad padarėme viską, ką galėjome“, – atvirauja sesuo Rima.

Tai, kad popiežius dėvėjo sukurtus drabužius, buvo pripažinimas, tikina sesuo Ijolė. O pontifikas dėvėjo ir mitrą, galvos apdangalą, kurio, jeigu nebūtų tikęs, tikrai nebūtų užsidėjęs. „Tai, kad jis sutiko, buvo dovana. O kūrybos proceso, kelio išgyvenimas į tą susitikimą buvo stiprus ir užpildęs viską“, – teigia ji.

Užsakymų išausti ir pasiūti drabužius seserys sako sulaukiančios nuolat ir į kiekvieną stengiasi sudėti geriausias mintis, kad ir kam jie būtų skirti. Dabar popiežiui kurtus liturginius rūbus saugo Bažnytinio paveldo muziejus.

Plačiau – rugsėjo 22 d. laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.

Popiežiui liturginius drabužius kūrusios seserys: stengėmės negalvoti, kas juos nešios
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt