Gyvenimas

2020.09.16 21:21

Įsimylėjimas – laikinas psichikos sutrikimas, kuris, po pusmečio nepraėjęs, turi būti gydomas

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2020.09.16 21:21

Per didelis dopamino, oksitocino kiekis, kuris žymiai padidėja įsimylėjus, organizme gali sąlygoti visiškai neracionalų elgesį ir emocijas, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ kalba prof. Jurgita Plisienė. Kad taip yra iš tiesų, puikiai žino laidos svečias, psichoterapeutas Eugenijus Laurinaitis: „Buvau įsimylėjęs savo būsimą žmoną, o ji į mane, tokį truputį storą, nerangų, nekreipė dėmesio.“

Negalvokite, kad meilė – tai nuvalkiota tema, apie kurią visi žino viską. Iš tiesų kyla daug rimtų klausimų, į kuriuos dažnai neturime atsakymų. Kaip atskirti tikrą meilę nuo laikino įsimylėjimo? Kodėl pilve skraidantys drugeliai laikomi psichikos sutrikimu, nors ir laikinu?

Laurinaitis atskleidžia, kaip atskirti tikrą meilę nuo trumpalaikio įsimylėjimo

Paklaustas, ar kada gyvenime turėjo problemų dėl meilės, laidos svečias, psichiatras, psichoterapeutas, Vilniaus universiteto docentas E. Laurinaitis neslepia – tikrai turėjo: „Buvau įsimylėjęs savo būsimą žmoną, o ji į mane, tokį truputį storą, nerangų, nekreipė dėmesio. Ji buvo žvaigždė, turėjo spiečių gerbėjų, bet žinote, kaip sako: lašas po lašo ir akmenį pratašo. Po 6 metų pasirodė, kad likau geriausias iš tinkamų kandidatų. Dabar artėja 50-ieji mūsų santuokos metai.“

Įsimylėjau, prasidėjo širdies permušimai, pakilo kraujo spaudimas. Kas su manimi vyksta?

Meilė kenkia sveikatai, o gal padeda išgyti? Pasak pašnekovo, pirmiausia būtina atskirti, kas yra meilė, o kas – tik įsimylėjimas, nes tai du skirtingi dalykai.

„Įsimylėjimas yra labai didelė revoliucija žmogaus psichologijoje, biologijoje ir socialiniame gyvenime, t. y. visuose trijuose lygiuose, kuriuose mes egzistuojame. Įsimylėjimas visuose šiuose trijuose lygiuose sutrikdo buvusį žmogaus prisitaikymą. Noriu nuraminti – nieko blogo nesidaro, bet visi intensyvūs jausmai neišvengiamai veikia mūsų kūną. Įsimylėjimas praeis, tai beveik garantuota. Jeigu jis nepraeina, trunka ilgiau negu pusmetį, tada tai reikia gydyti“, – aiškina jis.

Įsimylėjimas, visų pirma, yra seksualinis. Užplūsta aistra, nenumaldomas potraukis kitam žmogui, atrodo, kad visa kita, kas yra aplinkui, nesvarbu: nei gyvenimo sąlygos, nei finansinė padėtis. Žmogus ima manyti: su mylimuoju ir palapinėje gerai, prie ko čia pinigai, kai mes taip mylime vienas kitą?

Išsiskiria laimės hormonas, padidėja lytinių hormonų kiekis. Po to įsijungia kitos medžiagos, pavyzdžiui, dopaminas, kuris sukelia euforiją. Galų gale mes pradedame jaustis lengvai išprotėję.

„Įsimylėjimas yra psichinis sutrikimas. Vienintelis dalykas, ką noriu daryti – būti su tuo, kurį įsimylėjau. Visi kiti, kurie kažkaip bando mane perspėti, nieko nesupranta. Visa aplinka pasikeičia, tarsi padeda mums būti kartu.

Bet mes visi puikiai suprantame, kad turime trūkumų, ydų, įgimtų savybių, kurios kitam nepatinka, tik iš pradžių tai nesvarbu, išmetame tai į šiukšliadėžę. Tačiau jeigu tas santykis vystosi, ateina momentas, kai kirminukai iš šiukšliadėžės pradeda lįsti.

Mes pradedame matyti, kad jo manieros valgant prie stalo ne visai tokios, kokių norėčiau, kad jis šneka ne visai ta kalba. Liūdniausia būna tada, kai pradeda lįsti asmenybės bruožai: kai jis nori per daug dominuoti, per daug valdyti, nekreipia dėmesio į mano poreikius.

Kai jis pasakė – ir šventa. Kodėl šventa? Mes turėtume būti vienodi. „Taip nebuvo, nėra ir nebus mano šeimoje.“ Kodėl jo šeimoje? Mūsų šeimoje. Noriu pasakyti: bėda, kai pradedu girdėti, kaip kitas valgo. Tai yra rimta“, – komentuoja E. Laurinaitis.

Įsimylėjimą galima laikyti laikinu psichikos sutrikimu, nes:

– sutrinka realybės suvokimas,

– visas dėmesys nukreipiamas į garbinamą objektą, o visi kiti tampa nebesvarbūs,

– sutrinka gebėjimas kritiškai žvelgti į ateitį.

Visi sako, kad svarbiausias meilės organas – širdis, tačiau iš tikrųjų svarbiausios smegenys. J. Plisienės teigimu, jose yra „vadovaujanti“ liauka, tiksliau – kelios liaukos (pagumburis, hipofizė), kurios, esant įsimylėjimui, atsiradus romantiniams jausmams, stimuliuojamos. Pagumburis siunčia daugybę impulsų įvairiems mūsų organams, kaip jie turi reaguoti.

Įsimylėjusio žmogaus smegenyse serotonino ir oksitocino padaugėja maždaug keturis kartus

„Įsimylėjus pagumburis siunčia signalus hipofizei, o ji išskiria hormonus į kraują ir tai daro staigiai. Tada ir atsiranda dažnas širdies plakimas, delnų prakaitavimas, lengvas galvos svaigimas. Išsiskiria laimės hormonas – oksitocinas, padidėja lytinių hormonų – estrogeno, testosterono – kiekis, kas sąlygoja didesnį libido. Po to įsijungia kitos įvairios medžiagos: neuropeptidai, neuromediatoriai, pavyzdžiui, dopaminas, kurie sukelia euforiją, suteikia daug energijos, gali sąlygoti apetito praradimą ir netgi nemigą.

Galų gale mes pradedame jaustis lengvai išprotėję. Vėlesnėse prisirišimo stadijose ima gamintis oksitocinas ir vazopresinas, kurie vadinami meilės, arba prisirišimo, hormonais. Per didelis dopamino, oksitocino kiekis gali sąlygoti visiškai neracionalų elgesį, visai neadekvačias emocijas“, – tikina laidos vedėja.

Per didelis dopamino kiekis organizme būna ir vartojant narkotines medžiagas, užtai atsiranda panašus euforijos jausmas. Tačiau organizmas geba adaptuotis ir po 3–6 mėnesių, kai pripranta prie gaminamų medžiagų, įsimylėjimas pradeda blėsti – būtina turėti tai omenyje. Tad įsimylėjimas – laikinas psichikos sutrikimas, o meilė – tai, kas tikra. Kaip įsimylėjimas gali tapti meile?

Sutampa požiūris į seksą, emocinis reagavimas į pasaulio malonumus arba pavojus, bet psichologinės vertybės, gyvenimo filosofija skiriasi. Jie neturės nuolatinių santykių, bet susitikę visada turės milžinišką pasitenkinimą trumpam.

„Įsimylėjimas yra vieno žmogaus reikalas: jis įsimyli, o kitas gali net nežinoti arba gali žinoti, bet neturėti tokių jausmų. Kai kalbame apie meilę, tai santykis tarp dviejų žmonių. Visų pirma, turime suvokti, kad tas santykis statomas. Per ką?

Pagrindinis dalykas yra kalbėjimasis, mokymasis vienas kitam pasakoti apie svarbius dalykus. Tai yra kalbėjimasis apie vis subtilesnius, psichologiškai intymesnius dalykus, sunkesnius išgyvenimus, prisiminimus, traumas, galėjimas dalytis nejaučiant kritikos, pasmerkimo, paniekinimo, tai prisiderinimas.

Šitas kalbėjimasis veda prie to, kad mes pasijuntame suprasti. Kai kalbame apie meilės statymą, tai vienas iš labai svarbių komponentų.

Kitas labai svarbus komponentas – vienodas reagavimas į įvairias pavojingas arba geras situacijas gyvenime, kai toje pačioje situacijoje pajuntamos tos pačios emocijos. Trečias labai svarbus lygis – tai jausmų lygis, kai mes žiūrime, kas kokius jausmus kelia vertinant pasaulį. Galiausiai – vertybinis filosofinis pasaulis. Kiekvienas turime vertybes ir kiek jos sutampa, ar mes žiūrime viena kryptimi, tai labai svarbus dalykas mūsų meilės ryšiui“, – pažymi E. Laurinaitis.

Egzistuoja keturi meilės lygmenys:

– biologinis,

– emocinis,

– psichologinis,

– filosofinis.

Kad meilė būtų tikra, santykis turi būti vystomas visuose 4 lygmenyse. Jeigu dviejų žmonių požiūriai sutampa, pavyzdžiui, tik biologiniame ir emociniame lygmenyse, tokia meilė nėra pasmerkta – tai tiesiog nėra meilė.

„Tai nuostabūs meilužių santykiai: sutampa požiūris į seksą, emocinis reagavimas į pasaulio malonumus arba pavojus, bet psichologinės vertybės, gyvenimo filosofija skiriasi. Jie neturės nuolatinių santykių, bet susitikę visada turės milžinišką pasitenkinimą trumpam“, – sako laidos svečias.

Kaip elgtis šeimoje, kad meilė tęstųsi amžinai?

Psichoterapeutas pataria nepamiršti, kad tai yra santykis, kuriame žmonės jaučiasi mylimi, reikalingi ir svarbūs. Kai aš jaučiuosi svarbus ir jaučiu, kad kitas man svarbus, – tai pagrindinis dalykas.

„Pirmas dalykas – klausykis. Abudu vienas kito klausykitės nepertraukdami, kad išgirstumėte. Antras dalykas – neskubėkite išsakyti pirmo kilusio atsakymo galvoje, palaukite, paskaičiuokite. Ir trečias, visiškai praktiškas patarimas – šeimoje kiekvieną dieną reikia rasti 20 minučių pakalbėti apie nieką – apie medų ir bites.

Reikia žiūrėti vienam į kitą ir kalbėtis apie nieką, kad tai neliestų mūsų gyvenimo, mūsų įpročių ar kokių nors ginčų, konfliktų. Apie nieką – tai pagerina šeimų gyvenimą“, – tvirtina E. Laurinaitis.

Plačiau – rugsėjo 7 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Laurinaitis atskleidžia, kaip atskirti tikrą meilę nuo trumpalaikio įsimylėjimo