Gyvenimas

2020.06.28 18:43

Arbūzai – vėžinių susirgimų, širdies ir kraujagyslių ligų priešas: kiek valgyti ir su kuo derinti

Viktorija Lideikytė, LRT.lt2020.06.28 18:43

Prasidėjus vasaros karščiams, norinčiųjų atsigaivinti ranka vis dažniau vietoje stiklinės vandens tiesiasi arbūzo riekės link. Kvapnus ir sultingas skanėstas ne tik atgaivina smaližius, bet ir yra naudingas sveikatai. Arbūzuose esantis likopenas apsaugo nuo vėžinių susirgimų, jame esančios aminorūgštys mažina kraujospūdį ir cholesterolio kiekį kraujyje, arbūzai tinka ir tiems, kas meta svorį.

Vasara – iškylų metas, tad LRT.lt rengia straipsnių ciklą, kuriame apžvelgiami daugelio šiltuoju metų laiku itin mėgstami produktai ir patiekalai, dalijamasi specialistų įžvalgomis, kuo jie naudingi, kenksmingi ir ko apie juos dar nežinojote.

Daržovė, vaisius ar uoga?

Daržovė, vaisius, o gal didžiulė uoga – diskusijų, kas yra egzotiškas, tačiau vis dažniau ir lietuvio šiltnamyje užauginamas arbūzas, netrūksta. Visgi mokslininkai paaiškina: nors gali skambėti neįtikinamai, arbūzas yra uoga.

„Arbūzas – didelė, sultinga, saldi netikra uoga, turinti rutulišką formą ir storą žievę“, – portalui LRT.lt sako Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės instituto, Daržo augalų selekcijos ir technologijų skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja Nijolė Maročkienė.

Vitaminų ir mineralų šaltinis

Net 92 proc. arbūzo sudaro vanduo, tačiau jame randamas ir nedidelis kiekis mineralų – magnio, fosforo, kalio, kalcio, geležies ir cinko. Arbūzuose taip pat galima rasti vitamino C, aminorūgščių, antioksidanto likopeno.

„Likopenas yra pigmentinė medžiaga, dėl jos arbūzas įgauna rausvą spalvą. Beveik visų raudonos spalvos daržovių ir vaisių sudėtyje yra likopeno, tačiau arbūzuose jo daugiausia. Likopenas yra labai stiprus antioksidantas. Tyrimais patvirtinta, jog jis apsaugo nuo kardiovaskulinių (širdies ir kraujagyslių – LRT.lt) susirgimų ir tokių patologinių susirgimų kaip krūties, žarnyno, skrandžio, prostatos, plaučių ir burnos vėžys.

Arbūzuose taip pat gausu aminorūgščių – citrulino ir arginino. Moksliniai tyrimai rodo, kad aminorūgštys padeda mažinti per aukštą kraujospūdį, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, pagerina sportininkų anaerobinius rezultatus, palengvina raumenų skausmą ir skatina greitesnį atsigavimą po treniruotės.

Arbūzuose taip pat yra skaidulų, jos naudingos virškinimui ir žarnynui, vitamino C, kuris svarbus imunitetui, naudingas odai, stiprina kraujagysles“, – arbūzo naudas vardija Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų Pediatrijos centro gydytoja dietologė Žana Antonova.

Kam ir kiek rekomenduojama valgyti?

Pasak gydytojos dietologės, arbūzai neturi kontraindikacijų – juos gali valgyti įvairių amžiaus grupių ir sveikatos būklės asmenys. „Arbūzai tinka ir vaikams, ir senjorams, ir nėščiosioms. Nėra ir tokių ligų, kuriomis sergant reikėtų vengti vartoti arbūzus. Vasara – puikus metas arbūzus įtraukti į savo mitybos racioną, jie ir atgaivins, ir aprūpins organizmą naudingomis medžiagomis, ir suteiks sotumo jausmą“, – teigia gydytoja dietologė Ž. Antonova.

Tiesa, arbūzuose yra labai nedaug kalorijų – 100 g arbūzų turi vos 30 kcal. Vis dėlto mažas kaloringumas nereiškia, jog arbūzų galima kimšti tiek, kiek telpa.

„Žmogui per parą rekomenduojama suvalgyti 200–300 g vaisių. Žinoma, jei suvalgysime daugiau, nenutiks nieko blogo, tačiau greičiausiai tai reikš, kad tą dieną suvalgysime mažiau kitokio maisto. Vienas iš pagrindinių sveikatai palankios mitybos principų yra užtikrinti maisto įvairovę ir tai, kad mūsų mitybos racione būtų daugiau nei 40 įvairių maisto medžiagų“, – kalba gydytoja dietologė Ž. Antonova.

Neretai kalbama, jog mėgautis arbūzais derėtų saikingai ir itin atsargiai, mat juose gausu cukrų. Vis dėlto gydytoja dietologė atkreipia dėmesį, kad cukraus kiekis arbūzuose tikrai nėra grėsmingai didelis, jo kur kas daugiau kituose vaisiuose.

„Cukraus arbūzuose nei daug, nei mažai – vidutiniškai. 100 g arbūzo turi apie 6–7 g natūralaus vaisių cukraus – fruktozės. Pavyzdžiui, 100 g vynuogių yra apie 16 g cukraus, tokiame pačiame kiekyje bananų – apie 12–13 g“, – sako gydytoja dietologė Ž. Antonova.

Sėklų ir žievės nauda

Gydytoja dietologė atkreipia dėmesį, kad užsienio šalyse gana įprasta valgyti ne tik arbūzo minkštimą, bet ir sėklas, žievę. „Arbūzų sėklos gali būti naudojamos mityboje, kai kuriose šalyse jos malamos, džiovinamos ir valgomos. Nors arbūzų sėklos maistingumu nusileidžia moliūgų sėkloms, jos tikrai galėtų būti įtrauktos į mitybos racioną. Tiesa, Lietuvoje ši praktika, ko gero, dėl kultūrinių priežasčių gana reta“, – teigia gydytoja dietologė.

Arbūzų žievė taip pat vis dažniau keliauja ne į šiukšliadėžę, o ant stalo. Iš arbūzų žievės verdamos uogienės, jos tarkuojama į salotas. Vis dėlto Ž. Antonova įspėja: jeigu nutarėte maistui naudoti arbūzo žievę, geriau rinktis arbūzą, kuris buvo užaugintas ekologiniu būdu.

„Žievė yra visų daržovių ir vaisių dalis, sugerianti daugiausia teršalų, joje nusėda ir visos augalo priežiūrai naudojamos cheminės priemonės. Prieš valgydami arbūzą, būtinai jį gerai nuplaukite, o jeigu nusprendėte valgyti ir jo žievę, rekomenduojama rinktis ekologišką arbūzą“, – pataria gydytoja dietologė Ž. Antonova.

Derinimas su kitais produktais

Salotos su arbūzu ir fetos sūriu, arbūzų uogienės, silkė su arbūzais, arbūzų želė, arbūziniai kokteiliai, arbūzų šaltsriubė, arbūzų salsa su mėtomis, marinuoti arbūzai – nebijantieji eksperimentuoti virtuvėje arbūzu ne tik atsigaivina, bet ir išranda naujų skonių derinių.

Tačiau ar valgyti vandeningą arbūzą su sūria silke ar ožkų arba avių pieno sūriu išties sveika? Ar tokį iššūkį atlaikys skrandis, inkstai?

„Mokslinio pagrindimo, kad prieš valgant arbūzą reikėtų kažkaip specialiai paruošti organizmą, prieš tai ar po to kurį laiką nevalgyti tam tikrų maisto produktų, nėra. Vienintelis pasiruošimas būtų toks, kad valgyti reikėtų tik tada, kai jaučiame alkio jausmą, ir nustoti valgyti pajutus lengvą sotumo jausmą“, – sako gydytoja dietologė Ž. Antonova.

Dėl skonio nesiginčijama, tad jeigu kas nors mėgsta silkę su arbūzu, gali ja mėgautis ir, jei nejaučia nemalonių pojūčių, dėl to nesukti galvos.

„Skoninių savybių derinimo teoriją, ko gero, plačiau pakomentuotų virtuvės šefai, tačiau, kalbant apie tai, kas dera ar nedera mūsų organizme, reikėtų pasakyti, kad jeigu žmogui patinka silkė su arbūzu ir valgydamas šį patiekalą jis juo mėgaujasi ir jaučiasi puikiai, nėra jokių taisyklių, su kokiais produktais arbūzo reikėtų vengti“, – aiškina pašnekovė.

Arbūzai ir dieta

Gydytoja dietologė atkreipia dėmesį, kad arbūzai tinka ir sulieknėti siekiantiems žmonėms. „Yra atlikta keletas tyrimų, deja, nedidelės apimties, tačiau jais įrodyta, kad arbūzas yra puiki alternatyva didelės energinės vertės užkandžiams.

Arbūzuose daug vandens, jie suteikia apgaulingą sotumo jausmą, nors turi mažai kalorijų. Todėl, didesnės energinės vertės užkandį pakeitus arbūzu, pastebimas svorio mažėjimas“, – dėsto Ž. Antonova.

Genetiškai modifikuoti arbūzai

Parduotuvių lentynose vis dažniau akį traukia besėkliai arbūzai, geltonieji arbūzai. Kai kuriuos tokios naujovės žavi, tačiau kai ką atbaido, mat genetiškai modifikuoti produktai dažnai kelia ne iki galo pagrįstą įtarimą.

„Galima sakyti, jog nėra didelio skirtumo tarp paprasto ir genetiškai modifikuoto arbūzo, tokio arbūzo tikrai nereikia baimintis ir vengti. Šiandien valgome daug genetiškai modifikuotų produktų – randame ir vynuogių be kauliukų, ir kitų genetiškai modifikuotų daržovių ir vaisių, tačiau ne visada apie tai pagalvojame. Arbūzą be sėklų patogu valgyti, jis gali būti puiki alternatyva mažiems vaikams, kai bijoma, kad jie nepaspringtų arbūzo sėklomis.

Tiesa, jau minėto antioksidanto likopeno, apsaugančio nuo daugelio vėžio formų, būna tik raudonos spalvos vaisiuose ir daržovėse, vadinasi, šios medžiagos nerasime geltonajame arbūze. Arbūzų yra daug rūšių, juose skiriasi ir likopeno kiekis. Kuo arbūzas labiau prinokęs, tuo didesnis jame likopeno kiekis“, – aiškina gydytoja dietologė Ž. Antonova.