Net ir atsisakę kavos bei arbatos galite toliau „sėkmingai“ vartoti kofeiną to nė neįtardami. Šio stimuliatoriaus gali būti produktuose, ant kurių tai nė nepažymėta, nes to neprivaloma daryti, jei kofeinas produkte neviršija leistinos normos. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ prof. Alvydas Unikauskas paaiškino tai, ką išties daro ši medžiaga.
Kofeino yra ne tik kavoje, bet ir arbatoje, gaiviuosiuose gėrimuose, net šokolade. Kaip dažnai vartojate šiuos produktus, kad atsibustumėte ryte, o viduryje dienos pristigę energijos – kad vėl atsigautumėte?
„Kofeinas turi daugybę veidų, tikiu, kad mažai kas skaito mažomis raidelėmis parašytas maisto produkto sudėtis, tačiau po tokiais žodžiais, kaip guaraninas, taurinas ar tiesiog natūralios kvapiosios medžiagos, gali slėptis kofeinas“, – teigia jis.
Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjos Aušros Išarienės, jeigu kofeino kiekis maisto produkte neviršija leistinos normos, to gamintojai net neprivalo pažymėti. Šios tonizuojančios medžiagos mirtina dozė – 200 mg kilogramui kūno masės, tai reiškia, kad 70 kilogramų sveriančio vyro organizmas neatlaikytų, jei vienu metu būtų suvartota 14 g kofeino, kas yra maždaug 140 puodelių kavos, 200 puodelių arbatos ar kolos skardinių.
Kofeinas yra stimuliatorius. Jis mūsų gyvybės nepalaiko kaip, pavyzdžiui, maistas. Jis toks pats stimuliatorius, kaip ir visos kitos narkotinės medžiagos.
Nors negausiai vartojamas kofeinas gyvybei pavojaus ir nekelia, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai rekomenduoja riboti kofeino suvartojimą ir per dieną suvartoti iki 300 mg šios medžiagos. Tai – maždaug trys puodeliai kavos per dieną, tačiau nepamirškite, kad puodelis puodeliui nelygu, be to, kofeino būna produktuose, ant kurių tai gali būti nė nepažymėta.
A. Unikauskas pažymi, kad mūsų kūnas energiją gali gauti dviem būdais:
– iš maisto,
– vartojant kofeiną.
Kad galėtume ką nors veikti, mums reikia gauti maistinių medžiagų: riebalų, baltymų, gliukozės. Tai kuras, palaikantis mūsų gyvybę ir organizmo funkcijų veikimą. O kofeinas išties nėra energijos šaltinis – jis ne duoda mums energijos, o tiesiog mus stimuliuoja.
„Kofeinas yra stimuliatorius. Jis mūsų gyvybės nepalaiko kaip, pavyzdžiui, maistas. Jis toks pats stimuliatorius, kaip ir visos kitos narkotinės medžiagos“, – perspėja medikas.
Ką išties su mūsų organizmu padaro kofeinas? Pagrindinė organizmo energijos valiuta yra adenozintrifosfatas (ATP). Jis pagaminamas organizme ir mums dirbant, sėdint ir apie ką nors mąstant, net ko nors tiesiog klausant yra eikvojamas. Per dieną ši energija gaminama ir eikvojama, kol galiausiai vakare visiškai išsenka. Tada mes pasijuntame pavargę ir mieguisti.
Tačiau pavartojus kofeino natūrali cheminė medžiaga, kuri mums duoda energijos, užblokuojama, nebepriimama ir smegenys labai intensyviai pradeda gaminti kitas medžiagas. Tokį rezultatą, pasak daktaro, galima pavadinti kone pakaitine hormonų terapija.
„Energijos tai reikia, tad smegenyse padaugėja dopamino, serotonino, glutamato ir gama amino sviesto rūgščių. Šitos cheminės medžiagos mus ir stimuliuoja. Kai padaugėja šių neurotransmiterių, atsiranda daugiau energijos“, – pasakoja gydytojas.
Bet jeigu kofeino turinčių produktų vartojate daug, galiausiai organizmas pradeda nuo jo gintis. Visų pirma, išsenka neuromediatorių atsargos, tad vystosi atsparumas kofeinui – laikui bėgant reikia didinti dozę, kad gautumėte tą patį efektą. Negana to, kofeinas stimuliuoja antinksčius, tad jie greičiau pavargsta, atsiranda jų nuovargis, o mūsų antinksčiai – aukso vertės organas, amortizuojantis stresą, uždegimus. Tai – mūsų gelbėtojai nuo daugelio negandų, o vartodami kofeiną mes antinksčių visiškai nesaugome, verčiame juos intensyviai dirbti, situaciją aptaria profesorius.
Įsidėmėkite, kuriuose maisto produktuose yra kofeino, kad žinotumėte, ką gausiai vartodami didinate riziką sau pakenkti. Kofeino yra:
– kavoje,
– energiniuose gėrimuose,
– šokolade ir įvairiuose gaminiuose su kakava: kakavos gėrimuose, sausainiuose, pusryčių dribsniuose ir pan.,
– gazuotuose gėrimuose,
– arbatoje.
Prisiminkite ir tai, koks gali būti šalutinis kofeino poveikis. Ar esate kada tai pajutę, pavartoję kofeino turinčių produktų?
– Padidėjęs nervingumas
– Nemiga
– Padažnėjęs širdies ritmas
– Depresija
– Dirglumas
– Nerimas
Jeigu vartojate daug kavos, patartina vartoti daugiau produktų, turinčių B1, B5, B6 vitaminų. Maistinės mielės yra puikus jų šaltinis.
„Kofeinas neleidžia įsisavinti tam tikrų vitaminų: vitamino B1, kuris yra absoliučiai reikalingas mūsų nervų sistemai, kad jaustumėmės ramiai, kad viskas gerai funkcionuotų ir visi tarpnervinių ląstelių ryšiai gerai veiktų; dar vitamino B5 ir B6. Jeigu vartojate daug kavos, patartina vartoti daugiau produktų, turinčių šių vitaminų. Maistinės mielės yra puikus jų šaltinis“, – sako A. Unikauskas.
Kad išvengtumėte nemalonių būklių, sumažinkite suvartojamo kofeino kiekį, išgerkite tik vieną puodelį kavos ryte arba pakeiskite kavą arbata, nes joje kofeino mažiau. O puikus būdas turėti daugiau energijos – organizme padidinti ketoninių medžiagų kiekį. Kad tai padarytumėte, teks atsisakyti angliavandenių.
„Jeigu jūs nevalgote skanumynų, t. y. neduodate organizmui angliavandenių, sukuriate sąlygas, kai organizmas negali gauti energijos iš gliukozės. Ką tada padaro organizmas? Jis pradeda skaidyti mumyse esančius riebalus. Ir organizmas tiesiog kaifuoja nuo šito kuro. Tai neveikia insulino, tai švarus kuras, tai gerai viskam: aiškesnis protas, geresnė atmintis“, – kalba daktaras.
Jei vis dėlto jums trūksta energijos ir kartais nepadeda net kava, gerai pagalvokite, ar nesergate kokia nors liga, ar jūsų organizmui ko nors netrūksta.
Kodėl žmonėms trūksta energijos?
– Vitamino D trūkumas
– Kalio trūkumas
– Baltymų trūkumas
– Atsparumas insulinui
– Silpna skydliaukė
– Testosterono trūkumas
– Miego stygius
– Anemija
Plačiau – vasario 3 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.
Parengė Indrė Česnauskaitė.
