Verslas

2018.11.27 09:24

N. Mačiulis: „vaučeriai“ suvienodins, o ne sumažins kainas

LRT TELEVIZIJOS laida „LRT Forumas“, LRT.lt2018.11.27 09:24

„Visi pripažįstame, kad kainos didesniuose prekybos tinkluose yra mažesnės dėl efektyvesnės logistikos grandinės, derybinės galios ir kitų priežasčių. Iš esmės tai nesukuria ekonominės vertės vartotojui, tiesiog eliminuoja kainų skirtumą“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT Forumas“ sako ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tačiau valdžios atstovai įsitikinę, kad sistema pirmiausia turėtų pradėti veikti, o tuomet jau galima ieškoti jos trūkumų ar galimybių ją plėsti.

Valdžia apsisprendė kovoti su aukštomis kainomis ir įvesti nuolaidų kuponus. Tokiu būdu siekiama sudaryti sąlygas šeimoms su ikimokyklinio amžiaus vaikais pigiau įsigyti tam tikrų maisto produktų, paremti Lietuvos smulkiuosius ir vidutinius prekybininkus bei gamintojus, ūkininkus, daryti spaudimą didesniems prekybos tinklams, priverčiant juos peržiūrėti savo kainų politiką. „LRT Forumas“ klausia – ar geri norai gali tapti realia pagalba šeimoms, auginančioms mažus vaikus?

Kaip ir kas galės pasinaudoti

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys aiškina, kad už kiekvieną ikimokyklinio amžiaus vaiką valstybė yra pasirengusi suteikti 20 proc. nuolaidą apsipirkti mažesnėse parduotuvėlėse, kurios prekiauja lietuviška, ūkininkų pagaminta maisto produkcija.

„Taigi, šeima į mobilųjį telefoną gautų nuolaidos kodą, su kuriuo galėtų įsigyti tam tikrą ribotą produkcijos kiekį. Skaičiuojama, kad su dabar numatytu ribotu kuponų kiekiu (trys kuponai per mėnesį, 20 proc. nuolaidai nuo 10 eurų sumos), šeima vienam vaikui per metus sutaupytų 72 eurus per metus.

Tai nėra skirta tik sumažinti kainoms, tai skirta kurti tendenciją, madą tiek ūkininkams pardavinėti kuo trumpesnėje grandinėje, tiek mūsų vartotojams įsigyti tas prekes ten, kur jos pagaminamos“, – kalba G. Surplys.

G. Surplys, E. Genio/LRT nuotr.

Abejoja, ar priemonė pasieks tuos, kuriems jos reikia labiausiai

Vilniaus universiteto ekonomistas Justas Mundeikis nuolaidų kuponų idėją kritikuoja ir sako manantis, kad ji nėra nukreipta į tuos, kuriems labiausiai reikia pagalbos.

„Priemonę vertinu kritiškai. Visų pirma, priemonė nėra tikslingai nukreipta į tuos, kuriems reikia pagalbos šioje valstybėje.

Taip pat turėtų būti numatytas ir labai aiškus skaičius, pagal kurį būtų galima matuoti, ar vyriausybė pasiekė tikslą. Tačiau šiuo atveju konkretūs tikslai nėra iškelti arba įvardyti“, – pažymi jis.

Savo ruožtu premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas pastebi, kad 19 ES valstybių vienokia ar kitokia forma naudoja „vaučerių“ sistemą. Jo teigimu, priemonė nukreipta į tuos, kuriems jos labiausiai reikia.

„Nuolaidos kuponai gali būti labai tikslingai nukreipti tiems žmonėms, kuriems labiausiai reikia finansinės paramos. Jei tu esi turtingas, tavo pajamos didelės ir tau yra nepatogu, tu kuponais nesinaudoji, pinigai lieka valstybės biudžete“, – sako S. Malinauskas.

S. Malinauskas, BNS nuotr.

Tuo metu G. Surplys tikina, kad socialiai pažeidžiamoms grupėms šalyje ir taip sukurta daug pagalbos priemonių.

„Kai jūs sakote, kad parama nukreipta ne tiems, kam labiausiai reikia, tai aš nežinau, kam reikia labiau, nei šeimoms su mažais vaikais, kai kasmet Lietuva praranda po procentą gyventojų. Noriu pabrėžti, kad socialiai remtiniems asmenims yra daug programų, kurios suteikia jiems galimybę gauti misto produktų.

Tai, ką dabar darome su nuolaidų kuponais, nėra nukreipta tik į mažas pajamas gaunančius asmenis, mes tiesiog norime padidinti vartojimą, perkant produktus mažose parduotuvėlėse“, – teigia G. Surplys.

Kuponai nepadės sutaupyti

Banko „Swedbank“ vyr. ekonomistas N. Mačiulis abejoja, kad numatytos nuolaidų kuponų sumos padės sutaupyti, apsiperkant mažesnėse parduotuvėlėse.

„Tai yra labai simbolinė priemonė, žvelgiant tiek iš vartotojo, tiek iš ūkininko pusės. Be to, visi pripažįstame, kad kainos didesniuose prekybos tinkluose yra mažesnės dėl efektyvesnės logistikos grandinės, derybinės galios ir kitų priežasčių. Iš esmės tai nesukuria ekonominės vertės vartotojui, tiesiog eliminuoja kainų skirtumą ir sukuria kultūrą pirkti iš vietinio ūkininko/verslininko.

Taip mes bandome paminti tą efektyvumą, paneigti, kad geriau turėti kelis prekybos tinklus, kurie per savo efektyvią logistiką gali pasiūlyti mažesnes kainas bei bandome grįžti prie laikų, kai buvo tik mažesnės parduotuvės, nors ekonominės naudos tame nėra“, – kalba N. Mačiulis.

N. Mačiulis, BNS nuotr.

Pasak jo, 6 eurų paskata vidutines pajamas gaunančiai šeimai vargiai yra pakankama, kad ji norėtų pasinaudoti kuponu bei ieškoti vietų, kur galėtų tai padaryti.

„Laiko trūkumas yra viena iš problemų, su kuriomis susiduria vaikus auginančios šeimos. Tad ar jos bus linkusios išleisti tuos 6 eurus ne ten, kur joms arčiausia ar patogiausia nuvykti, o ten, kur galioja kuponas – klausimas. Tai yra nepatogu net ir mažas pajamas gaunantiems gyventojams, kuriems daug laiko užtrunka visi kiti darbai“, – sako ekonomistas.

Parengė Vilija Andrulevičiūtė

Naujausi

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius