captcha

Jūsų klausimas priimtas

ŽŪM nutarė riboti ES tiesiogines išmokas iki 150 tūkst. eurų per metus

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) apsisprendė nuo 2019 m. iki 150 tūkst. eurų apriboti Europos Sąjungos (ES) išmokas. Tokia suma per metus bus skiriama vienam ūkio subjektui.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Išmokų sumoms, viršijančioms 150 tūkst. eurų, būtų taikomas 100 proc. mažinimas, prieš tai atskaičiuojant faktiškai išmokėtus atlyginimus, įskaitant su darbo užmokesčiu susijusius mokesčius ir socialinio draudimo įmokas, atsižvelgus į praėjusių metų duomenis, bei netaikyti susijusių fizinių ar juridinių asmenų susiejimo principo“, – teigiama ŽŪM pranešime žiniasklaidai.

Šis sprendimas bus pateiktas Europos Komisijai (EK).

Pasak žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio, sutaupytos ES lėšos bus skirtos smulkių ir vidutinių ūkių našumui didinti.

„Džiaugiuosi, kad šiam solidarumo žingsniui pritaria ir daugelis stambiųjų ūkininkų bei žemės ūkio bendrovių. Iki naujojo laikotarpio stebėsime, ar pasirinktas išmokų ribojimo būdas nesumažins Lietuvos žemės ūkio konkurencingumo tarptautinėse rinkose“, – pranešime sako ministras.

Šiuo metu, kaip teigia ŽŪM, 23 valstybės ar regionai taiko išmokų mažinimo mechanizmą. Iš jų 9 valstybės iš paramos sumos atskaičiuoja sumokėtus atlyginimus, 15 valstybių pasirinko mažiausią galimą mažinimą – didesnę kaip 150 tūkst. eurų sumą mažina 5 procentais, 9 valstybės pasirinko didžiausią galimą mažinimą – didesnę kaip 150 tūkst. eurų sumą mažina 100 procentų.

ŽŪM teigimu, šie pakeitimai yra pasiruošimas naujajam Bendrosios žemės ūkio politikos laikotarpiui, kuris prasidės nuo 2020 metų.

„Lietuvai tiesioginėms išmokoms [naujuoju laikotarpiu] numatoma skirti bendra suma yra didesnė palyginti su praėjusiu laikotarpiu, ji sudaro per 3,7 mlrd. eurų. Tačiau šis didėjimas neužtikrina lygių ir sąžiningų konkurencinių sąlygų tarp visų (ES) ūkininkų, nes Lietuvos ūkininkus vis tiek pasieks vienos mažiausių tiesioginių išmokų tarp ES šalių ir naujo laikotarpio pabaigoje (2027 m.) sieks tik 79 proc. ES vidurkio.

Be to, stipriai mažėja kaimo plėtrai skiriamas finansavimas, kuris gali pareikalauti ir didesnių nacionalinių lėšų indėlio. Todėl žvelgiant į EK pasiūlymų finansinę pusę, Lietuvos situacija neatrodo itin palanki“, – rašoma ministerijos pranešime.

Visos valstybės narės turi informuoti EK apie savo sprendimus iki rugpjūčio 1 d.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Ekonomika

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close