Visiškai baigti milijardinės vertės europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektą, prie tarptautinės linijos prijungiant ir Vilnių, Lietuva planuoja iki 2033 metų pabaigos.
Ši galutinė data nurodoma Susisiekimo ministerijos parengtame maždaug 2,5 mlrd. eurų vertės ruožo tarp Kauno ir Vilniaus komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo, arba vadinamajame specialiajame, plane, kurį dar turės patvirtinti Vyriausybė.
„Projekto plano pirmajame įgyvendinimo etape (...) iki 2030 metų bus atliktos žemės paėmimo visuomenės poreikiams veiklos, tai leis baigti prioritetinio Šiaurė–Pietūs koridoriaus statybos darbus. Tuo metu projekto antrajame etape planuojama užbaigti europinio geležinkelio statybas prijungiant Vilnių prie bendrojo „Rail Baltica“ tinklo“, – rašoma dokumente.
BNS vasarį skelbė, kad Vyriausybei patvirtinus planą pirmajame etape – iki 2027 metų pabaigos – bus paimama žemė visuomenės poreikiams Kauno ir Jonavos rajonuose, o vėliau – nuo 2028 metų, kaip tuomet skelbė ministerija, priklausomai nuo finansavimo galimybių ir Vyriausybei vėl pritarus, – žemė bus paimama Kaišiadorių, Elektrėnų, Trakų rajonų, Vilniaus miesto ir rajono teritorijose.
Antrajame etape – nuo 2028-ųjų – turėtų prasidėti ir pagrindinės linijos bei regioninių jungčių statyba, energijos ir eismo valdymo posistemių įrengimas, skelbė ministerija.
Anksčiau neskelbusi galutinio darbų termino, dabar ministerija teigia, kad antrasis etapas, kartu ir visas „Rail Baltica“ projektas turėtų būti baigtas iki 2033 metų pabaigos.
„Rail Baltica“ projekto Lietuvoje vadovas Arenijus Jackus 2025 metų pradžioje įspėjo, kad „Rail Baltica“ atkarpa nuo Kauno iki Vilniaus nebus nutiesta iki 2030 metų, kai planuojama baigti pagrindinės linijos statybą Lietuvoje. Jis svarstė, kad projektą pavyktų įgyvendinti greičiau, jei būtų susitarta dėl partnerystės su privačiu sektoriumi.
Pasak A. Jackaus, iki 2025-ųjų pradžios atkarpos statyboms buvo suplanuota apie 200 mln. eurų, o derybos su Briuseliu dėl jos finansavimo turėtų prasidėti iki 2030 metų.
Vyriausybei patvirtinus ruožo Kaunas–Vilnius specialųjį planą bus pradėtos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.
Rengiant planą jau atlikti preliminarūs žvalgybiniai inžineriniai, geologiniai, archeologiniai ir kiti būtini tyrimai, parengta koncepcija su bent keturiomis linijos trasomis ir su ja susijusių objektų – Kauno ir Vilniaus oro uostų geležinkelio stočių ir 1 435 mm pločio vėžės kelynų, Vilniaus keleivių geležinkelio stoties ir intermodalinio terminalo, privažiuojamųjų ir jungiamųjų automobilių kelių, kitų kelių ir stočių – vystymo alternatyvomis.
Be to, buvo atliktas alternatyvų palyginimas ir strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, identifikuota optimali trasos ir jos objektų vystymo alternatyva, parengti sprendiniai ir pagal juos suformuoti žemės sklypai bei servitutai, taip pat buvo suplanuoti inžinerinės infrastruktūros (šilumos, elektros tinklų, dujotiekių, kitų tinklų) rekonstrukcijos ir statybos sprendiniai, rezervuotos teritorijos.
Pasak dokumento, specialiojo plano kaštų ir naudos analizė parodė, kad bendra visos šios infrastruktūros investicijų preliminari kaina siekia apie 2,5 mlrd. eurų.
„Rail Baltica“ projekto Lietuvoje pirmojo etapo – iki 2030 metų – investicijos (angl. CapEx, Capital Expenditure) vertinamos 5,6 mlrd. eurų, iš jų iki šiol skirta 1,6 mlrd. eurų (85 proc. – ES, o 15 proc. – valstybės biudžeto lėšos).
Kaip rašė BNS, tiesiant vėžę tarp Kauno ir Vilniaus, turėtų būti nusavinta 2,5 tūkst. sklypų, kurių bendras plotas siekia 1,7 tūkst. hektarų. Be to, planuojama visuomenės poreikiams paimti 467 pastatus, iš kurių gyvenami – 83. Kiek lėšų reikės šiam turtui išpirkti, neskelbiama.
Kauno ir Jonavos rajonuose bus paimta apie 280 bendro 447 ha ploto žemės sklypų. Kompensacijoms turto savininkams čia preliminariai numatyta 6 mln. eurų, o žemės nusavinimo projektui parengti – 1,5 mln. eurų.
Susisiekimo viceministras Roderikas Žiobakas sausį teigė, kad žemės nusavinimas Kauno ir Jonavos rajonuose prasidės jau šiemet.
Smarkiai pabrangusiam bendram trijų Baltijos šalių projektui kyla daug iššūkių, pirmiausia dėl finansavimo trūkumo
„Rail Baltica“ projektas įtrauktas į ES Šiaurės karinio mobilumo koridoriaus sudėtį. Pagal ES teisę pagrindinio transeuropinio transporto tinklo projektai turi būti įgyvendinti iki 2030 metų, o visas tinklas – iki 2050 metų. Linija nuo Talino per Rygą, Pernu, Panevėžį ir Kauną iki Varšuvos turi būti pradėta naudoti ne vėliau kaip 2030 metais.
Tačiau Europos Audito Rūmai sausį pareiškė, kad projektas „Rail Baltica“ nebus baigtas 2030 metais, kaip buvo numatyta anksčiau, o galutinio jo įgyvendinimo termino apskritai nėra.
Premjerė Inga Ruginienė praėjusį penktadienį po susitikimo su Latvijos ir Estijos premjerais sakė, kad Baltijos šalys privalo demonstruoti aiškią politinę valią „Rail Baltica“ nutiesti iki 2030 metų.
A. Jackus pernai BNS sakė, kad yra „labai stiprus“ siekis, jog 2030 metais žmonės traukiniu galėtų nuvažiuoti nuo Varšuvos iki Talino, tačiau pripažino, kad toks terminas bus labai didelis iššūkis. Jis įspėjo apie rizikas, dėl kurių pagrindinės vėžės statybos Lietuvoje gali būti atidėtos iki 2032–2033 metų.
Vėžės „Rail Baltica“ parametrai, suderinti su NATO ir ES karinio mobilumo standartais, užtikrina dvejopą – civilinę ir gynybinę – paskirtį.
Pasak Susisiekimo ministerijos, tikimasi, kad bendras projekto ekonominis poveikis sieks apie 45 mlrd. eurų, iš kurių 23,4 mlrd. eurų sudarys tiesioginė socioekonominė nauda, kasmet galinti padidinti Baltijos šalių BVP 0,5–0,7 proc.
Dvikelio kelio elektrifikuotos linijos nuo Talino iki Varšuvos „Rail Baltica“ didžiausias projektuojamas keleivinių traukinių greitis – 249 km per valandą, o krovininių – 120 km per val. Linijos ilgis Lietuvoje – 392 km, pirmuoju etapu planuojama nutiesti 265 km.
