Į „LRT GIRDI“ kreipėsi vilnietis Laurynas, neapsikentęs naktimis sostinės centre girdimo automobilių ir motociklų triukšmo. Jis sako suprantantis intensyvų eismą mieste, tačiau problemą kelia itin garsios, galbūt techniškai netvarkingos transporto priemonės, kurių skleidžiamas triukšmas, anot jo, trikdo poilsį. Nors už pernelyg triukšmingas transporto priemones gresia nemenkos baudos, anot vilniečio, pagalbos rasti nepavyksta. Situaciją aptaria Vilniaus savivaldybės ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovai.
Plačiau – vaizdo įraše:
„Vakare ir naktį čia labai daug transporto. Dėl viešojo transporto nesiskundžiu. Problema yra lengvieji automobiliai, motociklai, motoroleriai – ne visi, būtent tie, kurie skleidžia didelį garsą: sportiniai automobiliai, automobiliai be duslintuvų, motociklai“, – pasakoja vilnietis.
Pasak jo, triukšmas kartais tampa sunkiai pakeliamas.
„Triukšmas toks, kad dreba sienos. Tai vyksta vidury nakties. Pabundi ne dėl pravažiavusios mašinos, o dėl to, kad ji kriokia, dar specialiai, atrodo, pagazuoja – šauna tie duslintuvai“, – sako Laurynas.
Jo teigimu, problema ypač paaštrėja šiltuoju metų laiku.
„Pavasarį visi išlenda su motociklais, ypač jaunimas, nori pasirodyti. Savaitgaliais ir vakarais visi važiuoja į Senamiestį, į Islandijos gatvę, ir jiems reikia pravažiuoti pro čia, parodyti savo automobilius“, – pasakoja jis.
Vilnietis teigia bandęs kreiptis į policiją, tačiau pagalbos nesulaukęs.
„Nusiunčiau vaizdo įrašus su numeriais, bet man pasakė, kad neįžvelgia pažeidimo ir nieko padaryti negali. Tai tada kyla klausimas – kas turi spręsti šitą problemą? Kur kreiptis, kas turi prižiūrėti, kad bent naktimis tokie automobiliai, skleidžiantys triukšmą, nevažinėtų?“ – svarsto jis.
Kenčia sveikata
Vilnietis sako bandęs ieškoti pagalbos ir kitur, tačiau sprendimo neradęs.
„Kreipiausi ir į savivaldybę, bet ten viskas sudėtinga – daug prašymų formų, prisijungimų. Galiausiai jie atsakė, kad informaciją perdavė policijai, ir tuo viskas baigta. O policija irgi bylą uždarė. Tai tada vėl kyla klausimas – kas iš tikrųjų mieste tai prižiūri?“ – klausia Laurynas.
Anot jo, triukšmas nėra tik nepatogumas – tai ir sveikatos problema.
„Tai irgi yra tarša – gal ne oro, o triukšmo, bet ji vis tiek kenkia. Kenčia mano sveikata, teisė į poilsį, privatų gyvenimą. Kas nors turėtų tai kontroliuoti“, – pabrėžia jis.
Paklaustas, koks sprendimas jį tenkintų, vyras sako norintis paprasto dalyko – ramybės naktimis.
„Mane tenkintų, kad naktimis tokie automobiliai tiesiog nevažinėtų. Suprantu, kad gyvename centre, ne apie visus kalbu – tik apie tuos kelis, kurie pažadina. Net su ausų kištukais negalime miegoti, juntama vibracija per sienas“, – pasakoja jis.
Pasak Lauryno, kitose Europos sostinėse taikomi griežtesni ribojimai.
„Yra miestų, kur centre ribojamas įvažiavimas, keliami reikalavimai transportui. Galėtų būti ir garso davikliai. Nežinau, kaip tai įgyvendinti, bet akivaizdu, kad kas nors turėtų tuo užsiimti“, – kalba jis.
Panašias problemas mini ir kitas vilnietis Rimantas, gyvenantis prie Pilaitės prospekto. Anot jo, triukšmas juntamas ne tik miesto centre.
„Gyvenu maždaug 200 metrų nuo prospekto, bet kai kurie motociklai taip riaumoja, kad dreba ne tik langai, bet ir sienos. Tai ypač vyksta vakarais, šiltuoju metų laiku“, – pasakoja jis.
Rimanto teigimu, triukšmą kelia ne visi eismo dalyviai, o dalis motociklininkų, kurie, kaip vyras įtaria, transporto priemones tyčia patobulina.
„Specialiai perdaro išmetimo sistemas, kad motociklas skleistų didesnį triukšmą. Tai žino ir policija, bet, mano nuomone, reakcijos trūksta“, – sako vilnietis.
Jis pritaria Laurynui, teigdamas, kad kitose Europos sostinėse tokios problemos greitai būtų sprendžiamos.
Anot Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos grupės vadovo Andžejaus Dinikio, triukšmingų transporto priemonių kontrolė pirmiausia yra policijos, kuri tam turi reikalingų priemonių, funkcija.
„2024 metais savivaldybės tarybos sprendimu Vilniaus miesto policijai buvo perduotas triukšmo matuoklis. Kiek žinau, pernai reidų metu jis buvo naudojamas, yra ir nubaustų vairuotojų, kurių transporto priemonės viršijo nustatytus ribinius dydžius“, – sako jis.
Pasak A. Dinikio, dažniausiai triukšmo kontrolė vykdoma kartu su kitomis policijos priemonėmis.
„Jei policija, vykdydama reidus, išgirsta įtartinai didelį transporto priemonės garsą, papildomai jį pamatuoja. Esame gavę patikinimą, kad tokios priemonės bus taikomos ir toliau“, – teigia savivaldybės atstovas.
Atliekami triukšmo matavimai
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė nurodo, kad Lietuvoje triukšmo poveikis sveikatai vertinamas pagal higienos normoje nustatytas ribines vertes.
„Jeigu jos viršijamos, laikoma, kad triukšmas daro neigiamą poveikį sveikatai“, – sako specialistė.
Anot NVSC atstovės, gyventojai gali teikti skundus, o specialistai atlieka matavimus jų gyvenamojoje aplinkoje ir gautus rezultatus lygina su nustatytomis normomis. Visgi, anot jos, dažnai išmatuojamas ne momentinis transporto priemonės keliamas triukšmas, o bendras jo lygis aplinkoje.
„Dabar kalbame apie tai, kad siekiama išmatuoti pačios transporto priemonės keliamą triukšmą, o ne jau pasklidusį gyvenamojoje aplinkoje. Gyventojai dažnai skundžiasi epizodiniais atvejais“, – sako ji.
Anot specialistės, būtent tai ir kelia iššūkių: matavimų metu ne visada pasitaiko momentas, kai pravažiuoja itin triukšminga transporto priemonė, todėl rezultatai gali neatspindėti pavienių atvejų, kuriuos gyventojai ir laiko problema.
„Rezultatai labai priklauso nuo konkrečių aplinkybių: koks tuo metu eismo srautas, kokios transporto priemonės pravažiuoja“, – aiškina I. Taraškevičienė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, įgyvendinti sprendimai diegti platesnes triukšmo stebėsenos sistemas, tačiau tai, pasak pašnekovės, sudėtinga ir brangu.
Bendro triukšmo matavimo negana
Kalbėdama apie galimus sprendimus, I. Taraškevičienė mini, kad dažniausiai siekiama mažinti pačių triukšmingų transporto priemonių patekimą į miestą, o ne vien tik matuoti jų poveikį aplinkoje.
„Tokie sprendimai jau yra konkrečių institucijų atsakomybė, nes reikia įvertinti ne tik triukšmą, bet ir eismo organizavimą“, – priduria ji.
NVSC atstovės teigimu, tokių situacijų, kai gyvenamojoje aplinkoje fiksuojamas ribinis transporto keliamas triukšmas, pasitaiko, tačiau dažniausiai tai būna įprastas toje vietoje susiformavęs eismo triukšmas.
„Galima sakyti, kad jis ten yra nuolatinis“, – sako ji.
Vis dėlto specialistė pabrėžia, kad kalbant apie epizodinius atvejus, kai pravažiuoja labai triukšmingi automobiliai ar motociklai, tai nėra problema, kurią būtų galima išspręsti vien matuojant bendrą triukšmo lygį.
„Čia jau reikėtų kalbėti apie konkrečias transporto priemones – galbūt modifikuotas ar techniškai netvarkingas, kurios skleidžia didesnį triukšmą, nei numatyta gamintojo“, – priduria ji.
Sudėtingas įgyvendinimas
A. Dinikio teigimu, mieste galėtų atsirasti įvairių priemonių triukšmui mažinti, tačiau jų įgyvendinimas turi praktinių ribojimų.
„Jeigu įrengtume ženklą, draudžiantį važiuoti tam tikroms transporto priemonėms, jis galiotų visiems – tiek techniškai tvarkingiems, tiek modifikuotiems automobiliams. Tai reikštų, kad nukentėtų ir tie, kurie laikosi taisyklių“, – sako jis.
Kalbėdamas apie stacionarius triukšmo matuoklius, pašnekovas taip pat pabrėžia, kad svarbiausias klausimas – kaip būtų nustatoma konkreti triukšmą kelianti transporto priemonė.
„Galbūt tokių daviklių ir yra, bet nežinau, ar jie leistų tiksliai nustatyti, kuri konkreti transporto priemonė viršijo triukšmo ribą. Šiandien galioja metodika, pagal kurią matuojamas konkrečios transporto priemonės keliamas triukšmas, ja ir naudojamės“, – teigia jis.
Pasak savivaldybės atstovo, efektyviausia kryptis išlieka kontrolė ir darbas su tais, kurie sąmoningai pažeidžia taisykles.
„Pirmiausia reikėtų kovoti su nesąžiningais vairuotojais. Tam yra priemonės, jos naudojamos, o dėl jų plėtros sprendžia atsakingos institucijos“, – priduria jis.
Triukšmas mieste – neišvengiamas
Savivaldybės atstovo teigimu, vien pavienių vaizdo įrašų ar gyventojų užfiksuotų atvejų nepakanka sprendimams priimti.
„Toks fiksavimas teisiškai nieko nereiškia, nes filmuota medžiaga neparodo triukšmo ribinių dydžių. Tas „per garsiai“ yra labai subjektyvus dalykas“, – sako A. Dinikis.
Pasak jo, miestas nėra tyliosios zonos erdvė, todėl įvairūs garsai – neišvengiama kasdienybės dalis.
„Eisme dalyvauja ne tik motociklai ar lengvieji automobiliai, bet ir sunkvežimiai, pristatantys prekes anksti ryte, taip pat girdisi ir traukiniai ar lėktuvai. Sulaukiame įvairių skundų. Gyvenant mieste visiškos tylos tikėtis nereikėtų“, – teigia pašnekovas.
Visgi, anot jo, pranešimai apie konkrečius atvejus gali būti naudingi institucijoms.
„Nesakau, kad nereikia signalizuoti apie tam tikras problemas, nes jos gali būti susijusios ne vien su pavieniu pravažiavimu – galbūt ten vyksta nelegalios lenktynės, ir policija, gavusi tokį pranešimą, gali sužinoti daugiau bei imtis kitų priemonių“, – sako savivaldybės atstovas.
Parengė Ignas Ramanauskas.
