Lietuvos energetikos agentūros (LEA) direktorė Agnė Bagočiutė trečiadienį vykusiame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje teigė, jog Lietuvoje šį pirmadienį matėme, kad dyzelino kainos pasiekė rekordines aukštumas – vidutiniškai 2,1 euro už litrą. BFK trečiadienį aiškinasi degalų brangimo aplinkybes ir kaip kainų augimo kaštus kompensuoti verslui ir gyventojams.
Kaip BNS sakė komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, pagalbos priemonių galėtų pasiūlyti Vyriausybė, tačiau valstybės biudžetas yra „labai įtemptas“.
„Turime 5 mlrd. eurų deficitą“, – BNS sakė A. Sysas.
Anot jo, įvairias priemones, kurias būtų galima naudoti kainoms stabilizuoti, finansuoti tikimasi iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) perviršio.
„Palaukime, gausim bent už ketvirtį [PVM surinkimo duomenis], tada matytume, surinkom daugiau ar mažiau, ar galime pajamų skirti kažkokioms kompensacijoms ar galbūt panaudoti ilgalaikei perspektyvai, skirti pinigų savivaldybėms nusipirkti ekologiškų elektrinių autobusų“, – kalbėjo A. Sysas.
Ministras svarsto mažinti akcizą
Kiek anksčiau finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas teigė, kad, siekiant suvaldyti išaugusias degalų kainas, ruošiamasi pasiūlyti laikinai sumažinti dyzelino akcizą, biudžeto pajamų netekimą kompensuojant surenkamomis papildomomis lėšomis iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
Pasak ministro, ketinama koreguoti tik dyzelino akcizą.
„Finansų ministerija svarsto ir turbūt artimiausiu laiku išeis su pasiūlymu laikinai sumažinti kuro akcizą“, – teigė K. Vaitiekūnas. Pasak jo, tai būtų laikinas sprendimas, o PVM, papildomai gaunamas padidėjus kainoms, iš dalies kompensuotų dėl sumažinto akcizo negaunamas pajamas.
Skaičiuojama, kad, taip sumažinus akcizus dviem arba trims mėnesiams, litras dyzelino galėtų atpigti maždaug 6 centais.
Trečiadienį BFK posėdyje finansų viceministras Lukas Jakubonis teigė, jog sumažintą akcizą būtų galima taikyti du mėnesius, o ne tris, kaip svarstyta anksčiau.
Energetikos viceministras Airidas Daukšas teigė, kad Energetikos ministerija pritaria tokiam siūlymui.
„Palaikome Finansų ministerijos idėją dėl mokesčių peržiūros. <...> Tai gali duoti greičiausią ir didžiausią efektą“, – sakė A. Daukšas.
Jis taip pat kalbėjo, jog degalines ketinama įpareigoti dažniau Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) teikti duomenis apie degalų kainas.
„Kuriame įrankį ir galimybę, kad degalų tiekėjai į degalines informaciją apie degalinėse esančias kuro, t. y. benzino ir dyzelino kainas teiktų agentūrai ne kas savaitę, kaip dabar, o kasdien“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė viceministras.
Siūlo dalinį akcizo grąžinimą
Seimo BFK posėdyje dalyvavę verslo atstovai kalbėjo, jog idėja mažinti akcizą dyzelinui yra sveikintinas, tačiau taip pat atkreipė dėmesį, jog tai yra trumpalaikė priemonė, o norint situaciją suvaldyti iš esmės, stengtis, jog Lietuvoje kurą piltųsi ir pravažiuojantis tranzitas.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius kalbėjo, jog akcizo sumažinimas duotų ne tik teigiamą rezultatą, tai yra mažesnę dyzelio kainą, tačiau taip pat ir neigiamas pasekmes: mažėtų biudžeto pajamos, o taip pat tai būtų dvilypis signalas verslui ir žmonėms, kurie svarsto investicijas į transporto dekarbonizaciją.
Jis taip pat kalbėjo, jog reikėtų svarstyti apie dalinio akcizo grąžinimo schemą, ji veikia maždaug 10 Europos Sąjungos (ES) šalių.
„Tranzitas, kuris dabar po akcizo padidinimo (degalų) nesipila Lietuvoje, o pilasi Lenkijoje arba Latvijoje, jam sudaryti galimybę grąžinti pinigus. Tai yra apie 15 proc. visų degalų, jeigu jis piltųsi Lietuvoje, jis suneštų maždaug 150 mln. eurų papildomai akcizo, iš jų 50 mln. eurų grąžiname atgal, kad jam apsimokėtų čia piltis ir mums lieka 100 mln. eurų papildomų biudžeto pajamų“, – per posėdį kalbėjo M. Nagevičius.
Lietuvos vežėjų sąjungos generalinis sekretorius Sigitas Žilius taip pat kalbėjo, jog dalinio akcizo grąžinimas būtų itin patraukli priemonė.
„Dalies akcizo gražinimas grąžina Lietuvą į tarptautinę mažmeninę prekybą. Važiuoja 7 mln. automobilių, jei jie užsipils Lietuvoje dyzelino, mes turėsime sumokėto akcizo apie 3–4 mlrd. eurų papildomai. <...> Akcizą mažinti reikia ambicingai, ne 6 centukus, o daryti kaip italai ir grąžinti apie 20 centų ir daugiau, kad mes turėtume kuo mažesnį verslo susitraukimą“, – skaičius įvardijo S. Žilius.
„Jeigu mes tokį įrankį turėtume, tokio įrankio pagalba mes galėtume tam tikras jautrias grupes, kurioms reikia, šiandien, kad nebrangtų maistas ar kitos būtinos prekės ar paslaugos naudotis juo bei grąžinti akcizą ir jiems“, – antrino Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos vadovė Kristina Červičenkaitė.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinės direktorės pavaduotoja Loreta Maskaliovienė teigė, jog būtina mažinti akcizo dydį, tačiau atkreipė dėmesį, jog reikėtų koncentruotis ne į laikotarpį, kiek laiko tokia priemonė galėtų būti taikoma, o stebėti aplinkinių šalių kainas, ji taip pat pritarė siūlymui grąžinti dalį akcizo tranzitiniams vežėjams, tačiau akcentavo, kad šiandien labiausiai pasigendama greitesnio reagavimo į krizes.
„Kas labiausiai neramina, tai yra lėta reakcija. Turime ne vienerius metus skirtingų krizių ir tikrai nemažą meniu paramos priemonių tiek dėl mokestinių, tiek dėl paramos finansinių priemonių, bet mes neturime sistemos, kaip greitai reaguoti“, – kalbėjo LPK generalinės direktorės sekretorė.
Tuo tarpu Finansų viceministras L. Jakubonis kalbėjo, jog dalinio akcizo grąžinimo klausimas bus svarstomas, tačiau tai nėra pirmo svarbumo klausimas
„Girdime, galiu pažadėti, kad diskutuosime ir bandysime įvertinti, tai yra ant stalo“, – siūlymus komentavo L. Jakubonis.
Siūlo papildomą pelno mokestį
Seimo narys Simonas Gentvilas kalbėjo, jog atkreipė dėmesį į Vokietijos pavyzdį, mat čia situacija stebima ne tik mažmeninėje, bet ir didmeninėje degalų rinkose.
Vokietijos parlamentas svarstys įvesti solidarumo mokestį energetikos bendrovėms.
„Didmeninėje rinkoje tikrai padidėjusios maržos, nėra atsakytas klausimas, kas pasipelnė iš Lietuvos rezervo panaudojimo, nes rezervas buvo nupirktas tikrai mažomis kainomis, o išparduotas rinkos kainomis. Tai yra dešimtys milijonų eurų papildomų pajamų „Orlen Lietuva“. <...>
Siūlau Finansų ministerijai aiškiai įsivardinti, kad būtų išeinama su papildomu pelno mokesčiu, taip, kaip buvo 2022 m. energetikos bendrovėms, kai energijos kainos buvo šovusios į viršų“, – kalbėjo S. Gentvilas.
