Premjerė Inga Ruginienė ir finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas ketvirtadienį aptarė susidariusią situaciją degalų rinkoje. Anot ministrės pirmininkės, didelės degalų kainos tapo našta tiek gyventojams, tiek verslui, todėl į situaciją būtina reaguoti greitai. Vyriausybė pristatė suplanuotas priemones degalų kainų krizei spręsti.
„Galime pasakyti, kad per šitą trumpą laikotarpį tam tikri veiksmai jau yra padaryti. <...> Energetikos ministerija dabar dirba prie naftos rezervų paleidimo į rinką. Tai yra jau išbandyta priemonė ir tikimės, kad ji galės pristabdyti ir sumažinti kainų augimą. Taip pat esame sustabdę dyzelino akcizo didėjimą nuo sausio 1 dienos. Tai irgi yra kaip dabartinį kainų augimą amortizuojanti priemonė“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Pasak jos, ketvirtadienį Vyriausybėje taip pat sutarta, kad Finansų, Ekonomikos ir inovacijų ir Energetikos ministerijos dirbs kartu, siekdamos spręsti degalų krizę.
„Jau vakar ministrai buvo susitikę ir parengė pirmą planą, jį galėtume įgyvendinti kuo greičiau. Bet prisidedant Konkurencijos tarybai šitas modelis turėtų būti ilgalaikiu stebėsenos modeliu. Kol kas žinių arba signalų, kad konfliktas bus užbaigtas artimiausiu metu, mes neturime, todėl turime pasiruošti tam, gali būti įvairių kainų svyravimų“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Pasak jos, toliau bus teikiami įvairūs pasiūlymai, kaip ne tik mažinti degalų kainas, bet ir suteikti finansinę pagalbą verslui ir gyventojams. „Mūsų pagrindinis tikslas yra ne vien tik kainų suvaldymas, bet ir ilgalaikiai sprendimai, kurie padėtų jaustis žmonėms saugiau dėl savo išlaidų“, – komentavo ji.
Savo ruožtu finansų ministras K. Vaitiekūnas pristatė pirminį planą, kokius žingsnius ketinama žengti artimiausiu metu, siekiant spręsti kilusią degalų kainų krizę, taip pat detalizavo ir anksčiau atliktus veiksmus, pavyzdžiui, išlaisvintą degalų rezervą.
„Pirminiu vertinimu, tai [degalų rezervo išlaisvinimas] galėtų turėti iki 10, galbūt keliolikos centų įtaką dyzelino kainai. Bet kaip bus, mes pamatysime. Visų šitų priemonių įtaka įvertinta ganėtinai preliminariai“, – kalbėjo ministras.
Pasak jo, taip pat buvo peržiūrėtas praeitos Vyriausybės patvirtintas artimiausių trejų metų akcizų planas. „Jame buvo numatytas spartus didėjimas ir 2026-iems metams tą efektą sumažinome 6 centais. 6 centų įtaka švieslentėse valstybės biudžetui kainuoja 60 milijonų eurų. Tai yra ganėtinai brangus veiksmas, bet mes jį padarėme“, – sakė K. Vaitiekūnas.
Anot ministro, artimiausiu metu planuojama sukurti degalų kainų viešinimo įrankį, kad bet kuris vartotojas galėtų pasitikrinti, kokios degalų kainos tuo metu yra konkrečiose degalinėse.
„Tai tikrai paskatintų konkurenciją ir žmonės galėtų lengviau orientuotis, kokioje degalinėje galima įsipilti degalų pigiau, nes kartais skirtumai degalinėse būna ženklūs, 10 ar net 15 centų. Šį įrankį mes norėtume parengti per dvi savaites“, – idėją pristatė K. Vaitiekūnas.
Jis pridūrė, kad pasitarus su Energetikos ministerija taip pat nuspręsta pakeisti biokuro, kuris yra įmaišomas į degalus, įsigijimo tvarką.
„Tai daugmaž veiktų taip, kad biokuras būtų perkamas tuomet, kai jis yra pigesnis, ir nebūtų perkamas tuo metu, kai yra brangesnis. Mūsų preliminariais vertinimais, galutinei degalų kainai tai galėtų turėtų 2–3 centų įtaką, kalbant apie dyzeliną, benzino – šiek tiek mažiau“, – sakė ministras.
Galiausiai, anot K. Vaitiekūno, buvo nuspręsta, kad dėl pabrangusių degalų surinktos papildomos lėšos iš PVM „kažkokiu būdu“ grįžtų į degalų kainų reguliavimą.
„Padidėjus kuro kainoms, valstybė surenka papildomų pajamų iš padidėjusio PVM mokesčio. Akcizo dalis yra stabili, o PVM keičiasi keičiantis degalų kainoms. Norėtume šitas papildomas pajamas kažkokiu būdu nukreipti atgal į degalų kainą, kad papildomos pajamos nebūtų gaunamos iš PVM ir galutinė kaina pasikeistų į mažąją pusę.
Kol kas dėl šio mechanizmo turime rasti sutarimą su Europos Komisija. Esame dėl to kreipęsi, kadangi šalis turi įsipareigojimų pagal RRF planą dėl akcizų dydžio. Šita priemonė būtų laikina, todėl tikimės, kad EK atsižvelgs į mūsų argumentus ir susirūpinimą dėl kuro įperkamumo“, – aiškino ministras.
Kalbant apie pagalbą verslui ir ūkininkams, anot Finansų ministerijos, ILTE bankas įmonėms galėtų teikti apyvartines paskolas. „Dėl apyvartinių paskolų ūkininkams mes artėjame susitarimo link, šita priemonė galėtų startuoti greitai. <...> Manome, kad gegužę ūkininkai jau galėtų kreiptis dėl paskolų apyvartinėms lėšoms“, – sakė ministras.
O dėl apyvartinių paskolų įmonėms, anot ministro, dar reikia susiderėti su Europos Komisija. Planuojama, kad tokia priemonė galėtų startuoti birželio antroje pusėje ar liepos pradžioje.
Valstybė taip pat planuoja finansuoti projektus, plėtojančius energijos gamybą iš vietinių išteklių.
