Dėl karo Artimuosiuose Rytuose smarkiai kylant degalų ir dujų kainoms, Prancūzija sušaukė Didžiojo septyneto šalių finansų ministrų susitikimą, kuriame svarstoma, kaip sušvelninti kainų smūgį. Dėl užblokuoto Hormūzo sąsiaurio naftos kaina jau viršijo 100-tą dolerių už barelį, dujų kaina šoktelėjo apie 40 procentų. Labiausiai brangsta dyzelinas, kurio litras Lietuvoje jau siekia apie du eurus. Dėl kylančių energijos kainų visame pasaulyje baiminamasi sulaukti infliacijos šuolio.
Vilniuje studijuojanti Andromeda savaitgaliais dažnai vyksta į Varėną, iš kurios kilusi.
„Kainos tikrai padidėjo... Netgi studentui, sakyčiau, labai labai daug. Ir su normalia alga. Kaina, sakyčiau, vis dygsta“, – sako Andromeda.
Kainos degalinėse pradėjo kilti dar prieš prasidedant kariniams veiksmams Irane. Šiandien litras benzino degalinėse kainuoja apie 1,60 Eur ir daugiau, nors dar prieš savaitę buvo vienuolika centų pigesnis.
Labiausiai išaugo dyzelino kaina, šiandien daugelyje šalies degalinių litro dyzelino kaina siekia apie 2 eurus.
Ekspertai pripažįsta – tvyranti nežinomybė, kiek truks konfliktas, toliau pučia kainas. O prielaidų stabilumui mažai, ypač pasirodžius žinioms, kad naujuoju aukščiausiuoju Irano lyderiu skiriamas nužudytojo Ali Khamenei sūnus Mojtaba Khamenei.
„Šis paskyrimas rodo griežtosios Irano lyderystės linijos tęstinumą ir rinkos atliepia šias geopolitines tendencijas“, – teigia Energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiutė.
„Tikėtina, kad tai nėra pabaiga. Tuo labiau, kad ir investuotojai stengiasi uždirbti iš šito – tai yra aktyviai prekiauja nafta, labai stipriai kelia kainą. Paskui dienos pabaigoje ją muša. Bandymai uždirbti. Tai tų turbulencijų tikrai bus, reikia tik vieno – kad šitas konfliktas vyktų kaip įmanoma trumpiau“, – komentuoja „Orion Securities“ investavimo vadovas Marius Dubnikovas.
Vis dėlto kai kuriems politikams kyla klausimų dėl pačios degalinių kainodaros. Socialdemokratė Birutė Vėsaitė kreipėsi į Konkurencijos tarybą ir kelias ministerijas, prašydama paaiškinti, ar kylančios kainos išties atitinka realius pokyčius tarptautinėje rinkoje.
Konkurencijos tarybos vyriausiasis patarėjas Elonas Šatas teigia – degalinėms niekas negali uždrausti nusistatyti tam tikrą maržą, „jei sugalvoja, kad nori uždirbti nuo litro daugiau nei iki šiol. „Tai iš principo jie priimami savarankiškai, nederinant su kitais“, – teigia E. Šatas.
Jeigu kuro prekybininkai tarpusavyje būtų sutarę kilstelėti degalų kainas, tai jau būtų laikoma pažeidimu, grėstų piniginės baudos. Vis dėlto, ar toks tyrimas šiuo metu atliekamas, Konkurencijos taryba neatskleidžia. Lietuviškų degalinių sąjungos atstovas nesutinka, kad naftos kainai pasaulyje kylant, ji iškart brangsta ir degalinėse, nors jai leidžiantis, Lietuvoje degalai taip greit nepinga.
„Jeigu degalinėje buvo likučiai, degalinės dažniausiai jų turi vienai, dviem dienom, tai jeigu jie buvo pigesni, ta kaina irgi taip nešoko. Mums taip atrodo, kad kai brangsta – atrodo, kad labai žiauriai. Bet kol likučių neišsiprekiauji, tol ir kabo. Taip pat, kai kaina krenta, niekas neatvažiuoja ir neišsiurbinėja tų likučių, jį irgi reikia išprekiauti“, – komentuoja Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas.
Ir ragina valdžią peržiūrėti sausį pakeltus akcizus degalams.
„Mes sekam situaciją, analizuojam. Kol kas viskas labai nestabilu, ir kol kas bet kokia reakcija gali problemos neišspręsti, o tik padidinti“, – mano finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.
„Jei karas užsitęs, ko mes nežinome, tikriausiai Donaldo Tumpo reikėtų klausti apie tai, tai galime matyti ir didesnius skaičius, nes prasideda efektas, kai plinta viskas – brangsta trąšos, brangsta žaliavos, statybos ir visi kiti dalykai“, – komentuoja „Orion Securities“ investavimo vadovas M. Dubnikovas.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad, konfliktui užsitęsus, šalyje galėtų būti svarstomos pagalbos priemonės paveiktam verslui.
Politologas apie degalų kainas: Trumpas praranda argumentą didelei rinkėjų auditorijai
