Šalčiai bent laikinai atsitraukė, tačiau pavasario laukimą kol kas temdo naujienos apie žadamą potvynį. Jo galima sulaukti ir Kauno mieste. Hidrotechnikos inžinierius pirmiausia pirštu beda į netoli Nemuno ir Neries santakos vykstančias vadinamojo Kėdainių tilto statybas ir įspėja, kad tai ledams gali tapti „butelio kakliuku“, kuriuo tinkamai nepasirūpinus po vandeniu atsidurs ne tik pačios santakos teritorija, bet ir dalis Kauno senamiesčio.
Tiltai – kliūtis ledams
Hidrologai įspėja, kad jei oro sąlygos bus palankios, ledonešis upėse gali prasidėti po savaitės ar kiek vėliau. Galinga ir sunkiai sustabdoma gamtos stichija gali būti lydima potvynio. Tai pagrindžia Aplinkos apsaugos agentūros potvynių grėsmės ir rizikos internetinis žemėlapis.
Vytauto didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos hidrotechnikos inžinieriaus prof. Petro Punio žvilgsnis šiomis dienomis krypsta į Kaune vykdomas tiltų statybas.
Pašnekovo teigimu, dėl milžiniško ledų slėgio tiltų konstrukcijos gali būti pažeidžiamos. Negana to, upės tėkmėje vykstančios statybos ir įrengtos konstrukcijos gali pasitarnauti kaip ledo luitų stabdžiai, lemiantys sangrūdų susidarymą ir vandens lygio kilimą.
„Yra didelė tikimybė, kad Nemuno, Neries ir kitose upėse bus ledonešis ir jų sangrūdos papildomai sukels vandens lygį. <…> Iš visų Kaune statomų tiltų didžiausia ledonešio potvynio rizika tenka vadinamajam Kėdainių gatvės tiltui Nemune. Statomam pėsčiųjų tiltui į Nemuno salą toks pavojus negresia. Gal šiek tiek baimės būtų pėsčiųjų tilto per Nerį ties santaka statybvietei – čia gali grūstis ledai“, – portalui pasakojo VDU profesorius.
Susidaro „butelio kakliukas“
Kaip aiškino hidrotechnikos inžinierius, Kėdainių tilto statybvietėje dėl laikinai pačioje upės vagoje įrengto tarnybinio privažiavimo vandens tėkmė yra suspausta. Čia, pašnekovo teigimu, palikta tik trečdalis natūralios upės vagos.
„Tai tarsi butelio kakliukas, čia tėkmės greitis yra padidėjęs ir todėl šis ruožas neužšąla. Čia yra dvi laikinos, pagalbinės atramos, kurios laiko nebaigtą tilto perdangą iki statomos kolonos. Šioje vietoje kyla didžiausias pavojus ledų grūsčiai iš Neries, kuri užlietų santaką ir pasiektų senamiesčio prieigas“, – apie pavojų įspėjo P. Punys.
Pašnekovas kėlė abejonę, ar minėtos pagalbinės atramos gali atlaikyti ledonešio jėgą, kurios aukštis siektų daugiau kaip du–tris metrus.
„Rekordiniai sangrūdų aukščiai šalies upėse siekia net penkis metrus. Jei atramos būtų nuneštos, tada tilto perdangai būtų katastrofa. Tai apokaliptinis scenarijus. Jei jos atlaikytų, ledų užtvaros sukelta patvanka užlietų santakos teritoriją“, – galimus scenarijus dėliojo inžinierius.
Jis teigė manantis, kad pagalbinių atramų pašalinimas iš upės vagos iki ledonešio pradžios būtų panaikinęs dabar kylančią didžiausią riziką tiltui ir galimam užliejimui. Tačiau tai, anot P. Punio, padaryta nebuvo.
„Taip pat neaišku, ar tilto statytojai yra parengę ledo poveikio modeliavimo ataskaitą. Bet kokiu atveju reikėtų paprašyti Kauno HE nuleisti jos tvenkinio vandenį ir pralaužyti ledus. Rizikos butų sumažintos, jei vyktų staigus potvynis“, – pridūrė jis.
Grėsmių nemato
Kėdainių tilto Kaune statybas vykdo „Autokausta“. Bendrovė LRT.lt skirtame komentare pažymėjo, kad, jos vertinimu, situacija dėl galimo ledonešio ir potvynio šiuo metu yra „labai hiperbolizuojama“.
„Iš esmės įprastas pavasarinis reiškinys šiuo metu yra labai eskaluojamas, atsiranda ekspertų, kurie remiasi prielaidomis, kas būtų, jeigu būtų. Primename, kad Kėdainių tilto statybos vyksta jau 2,5 metų, per ta laiką nesudarė jokių prielaidų potvyniams ir šiuo metu galimam potvyniui neturės jokios reikšmingos įtakos“, – dėstoma bendrovės atsakyme.
Ji taip pat nurodė nematanti grėsmių tilto statybai dėl to, kad prasidės ledonešis. Anot „Autokaustos“, visos tilto atramos yra jau įrengtos ir jos suprojektuotos atlaikyti ledonešio bei potvynio poveikius.
„Todėl nėra jokių grėsmių, kad galėtų būti pažeistos statomo tilto konstrukcijos. Statybvietė yra įrengta tokiuose aukščiuose, kad ledonešis ir potvynis negali jai pakenkti. <...> Statybvietė jau prieš kelerius metus buvo įrengta vertinant tai, kad kiekvieną pavasarį galimas ledonešis ar potvynis“, – komentavo bendrovė.
Ledų sangrūdas pasiruošę ardyti
„Autokausta“ komentare pažymėjo, kad šiuo metu Kaune, Nemuno upėje, iki statomo tilto iš esmės nėra ledo, todėl visas ledonešis gali būti tik iš Neries upės.
„Ji ženkliai mažesnio pločio nei Nemunas, o iki Neries įtekėjimo į Nemuną vien Kauno mieste, Neries upėje, yra trys tiltai su atramomis vandenyje ir dar kelios salos. Vien dėl šių aplinkybių ledonešis negali daryti jokio ženklaus poveikio būtent ties Kėdainių tiltu“, – argumentavo bendrovė.
Ji pridūrė, kad šiuo metu nuolatos stebimas Nemuno ir Neries vandens lygis bei situacija dėl ledonešio. Tuo atveju, jei ties tiltu formuosis ledo lyčių sangrūdos, „Autokausta“ tikina esanti paruošusi ilgastrėlę sunkiąją techniką ledų sangrūdoms ardyti.
