Kelias tarp Vilniaus ir Utenos – spąstai ne tik laukiniams gyvūnams. Į „LRT girdi“ parašiusi Jolanta papasakojo apie kraupią istoriją, kai šalia Molėtų plento įrengtuose specialiuose barjeruose žirgas nusilaužė tris kojas, dėl sužalojimų gyvūną teko užmigdyti. Į incidentą sureagavo ir „Via Lietuva“.
Kaip laiške rašė moteris, atnaujinant Molėtų plentą „Via Lietuva“ ant įvažiavimų į sodybas buvo sumontuotos specialios kelio saugumo priemonės – horizontalūs barjerai, skirti transportui nuo gyvūnų apsaugoti.
„Tokiuose spąstuose mūsų žirgas nusilaužė (ne susilaužė, o nusilaužė) tris kojas. Pasirodo, kad ten didžiulė duobė po tomis grotomis. Kaip suprantame iš „Via Lietuvos“ atsakymo, tokie spąstai sudėti visuose išvažiavimuose. Mūsų žirgas kankinosi porą valandų, kol atvyko veterinaras užmigdyti. Bet kokį pragarą išgyvena laukiniai kanopiniai, kokia kankinanti mirtis nulaužtomis kojomis? O jeigu ten koją įkištų vaikas, senjoras?“ – susirūpinusi dėstė laiško autorė.
LRT RADIJO laidoje „10–12“ ekspertai diskutavo, kaip suderinti ir gyvūnų, ir eismo dalyvių saugumą. Eteryje dalyvavusi Jolanta patikslino, kad tą dieną sesers vyras išvedė žirgus pasivaikščioti. Tačiau žirgų savininkams apie įrengtas grotas žinoma nebuvo.
„Vienas dalykas, kad pasnigo. Tos grotos visiškai lygios, jų nesimato. Ir gavosi taip, kad tas žirgas, kuris ėjo pirmas, jis strigo pačiam pirmam grotų tarpe, o ten tarpas tarp virbų yra 11 centimetrų. Ten mūsų koja su žieminiais botais lenda. Tai žirgas strigo, iš inercijos krito ir ta pirma koja nulūžo. Tada jis bandė remtis kitomis kojomis, nulūžo dar dvi“, – kraupią gyvūno istoriją pasakojo Jolanta.
Gamtos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Andrius Kučas pažymėjo, kad eismo dalyvių apsauga yra vienas iš prioritetų, todėl įvairios saugumo priemonės yra būtinos. Tačiau šiuo atveju sprendimų parinkimą svarbu suderinti ir gyvūnijos interesais.
„Nenoriu vertinti šio konkretaus atvejo. <...> Vėlgi, nežinau, kokios buvo konkurso sąlygos. Nežinau tos situacijos ir labai sunku komentuoti. Bet yra tos priemonės, visada gali būti geriau. Bet aš manau, kad čia žiūrima daugiau ekonomiškai naudingiausiu principu. Nes idealiai būtų, kad Lietuvoje visos magistralės būtų aptvertos ir pastatyti žali tiltai, tai čia yra faktas. Bet ant žemesnės kategorijos kelių, kur mažesnis eismo intensyvumas, tas tikrai yra brangu“, – aiškino A. Kučas.
Jis taip pat pridūrė, kad kol kas nėra duomenų, jog laukiniai gyvūnai būtų įstrigę ir kažkaip susižaloję panašaus tipo perėjose, įrengtose šalia kelių.
Bendrovės „Mobility Consultants“ partneris Egidijus Skrodenis kalbėjo, kad analizuojant situaciją būtina įvertinti, ar toks atvejis yra labiau unikalus ir vienetinis, ar tai gali būti dažniau pasikartojančių nelaimių priežastis.
„Aišku, dabar būtų galima ieškoti sprendimų ir keisti visas tas grotas, reikėtų į tai investuoti. Bet tada nukentėtų kitos sritys [kurioms reikia lėšų] ir mes kaip piliečiai prarastume kažką“, – aiškino jis.
Visgi, anot E. Skrodenio, šalia panašių perėjimų galėtų būti įrengti papildomi informaciniai stendai, skirti žmonėms ir informuoti apie galimą pavojų. „Iš kitos pusės, mes turbūt turime siekti tų tobulų sąlygų. Bet ar galima jas pasiekti? Mano galva, labai sunku. Aš pats dirbau toje Kelių direkcijoje (dabar – „Via Lietuva“) ir dėl tų grotų mes ilgą kelią praėjome, aš buvau vienas iš iniciatorių“, – kalbėjo E. Skrodenis.
LRT RADIJO laidoje „Via Lietuva“ atstovai nedalyvavo, bet atsiuntė komentarą raštu. Jį pateikiame žemiau.
„Vos sužinoję apie šį nelaimingą atsitikimą dar praėjusios savaitės pradžioje subūrėme specialistų grupę, kad išsiaiškintume įvykio aplinkybes. Mūsų žmonės kelis kartus važiavo į atsitikimo vietą, susitiko su žirgo savininke. Tai – išties apmaudus įvykis ir mes nuoširdžiai užjaučiame žirgą praradusius žmones.
Kartu norime pateikti informaciją apie kelyje įrengtą infrastruktūrą ir jos paskirtį. „Via Lietuva“, saugodama vairuotojus ir gyvūnus nuo susidūrimų, jau ilgą laiką diegia aplinkosaugines priemones valstybinės reikšmės keliuose. Lietuvoje yra įrengta šimtai kilometrų tvorų ir dešimtys įvairių perėjų žvėrims, pavyzdžiui, sausumos gyvūnų perėjos po keliu, pritaikytos vandens pralaidos smulkiajai faunai, vienvėriai varteliai, nušokimo rampos ir kt.
Visos priemonės derinamos tarpusavyje, atsižvelgiant į atitinkamą aplinką. Į groteles ant kelio panašūs horizontalūs barjerai – tai specialios gelžbetoninės konstrukcijos, skirtos neleisti laukiniams gyvūnams patekti į kelio važiuojamąją dalį neaptvertose vietose. Jie padeda mažinti susidūrimų su stambiais gyvūnais, tokiais kaip briedžiai, elniai ar šernai, kurie kelia didelę grėsmę eismo saugumui, galimybę.
Policijos duomenys rodo, kad A14 Vilnius–Utena kelio ruože 2013–2022 m. užfiksuota daug eismo įvykių, iš kurių didelė dalis buvo susijusi su susidūrimais su gyvūnais (įvyko 22 įskaitiniai ir 259 techniniai eismo įvykiai, iš jų net 163 eismo įvykis susijęs su užvažiavimu ant gyvūno), todėl tokios saugumo priemonės yra būtinos.
Vietose, kur įrengtos nuovažos į ūkinius objektus, sodybas, žemės ūkio paskirties teritorijas ir transporto aptarnavimo ir eismo dalyviams skirtų paslaugų objektus, būtina užtikrinti, kad gyvūnai negalėtų patekti į kelią. Tai galima atlikti įrengiant dvivėrius vartus ar horizontalų barjerą. Tačiau vartai ne visada yra tinkamiausias sprendimas intensyvesnėse nuovažose bei sankryžose, nes turi būti laikomi uždaryti, o tai ne visada pavyksta užtikrinti, todėl kelio nuovažose įrengti horizontalūs barjerai.
Norime akcentuoti, kad horizontalūs barjerai yra pripažinti kaip tinkami, sertifikuoti, įtraukti į rekomendacinį techninį dokumentą ir naudojami daugelyje kitų Europos Sąjungos ir pasaulio šalių: Olandijoje, Skandinavijos ir Baltijos šalyse, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Vokietijoje, Airijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje ir kitur. Vis dėlto, nustačius poreikį, jog konkrečioje vietoje į kelią ar per kelią vedami naminiai gyvuliai, būtų įrengiami atskiri varteliai, tačiau toks poreikis turi būti nustatytas arba apie tai turi informuoti gyventojai.
Pavyzdžiui, žirgynai kreipiasi, kad būtų įrengiami varteliai ar įspėjamasis ženklas. Atsižvelgiant į aplinkybes, „Via Lietuva“ tiek minimoje vietoje, tiek kitose šiame kelyje nuo Vilniaus iki Molėtų esančių nuovažų su horizontaliaisiais barjerais įrengs papildomus vartelius gyventojams praeiti ir jų gyvūnams pravesti. Be to, įrengs informacines lenteles ant vartelių nuovažose, įspėjančias apie įrengtus horizontalius barjerus ir raginančias žmones eiti per vartelius, o ne per barjerą.
Šios priemonės Lietuvoje taikomos nuo 2010-ųjų ir iki šiol nėra informacijos apie atvejus su laukiniais gyvūnais. Horizontalūs barjerai įrengti ne tik A14 kelyje Vilnius–Utena, bet ir keliuose A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda, A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai, A13 Klaipėda–Liepoja, A17 Panevėžio aplinkkelyje bei kitur. Tarpai tarp horizontalaus barjero grotų virbų parenkami atsižvelgiant į toje teritorijoje esančius gyvūnus: nekanopiniams Lietuvoje gyvenantiems žinduoliams, elniams, stirnoms ir šernams užtenka didesnio nei 3 cm, o briedžiams – didesnio nei 9 cm tarpų.
Tarpai (~9 cm) parinkti pagal rekomendacijas briedžiams, nes kelio A14 Vilnius–Utena gretimybėse aptinkami briedžiai. Laukiniai gyvūnai yra atsargūs, priėję prie neįprasto paviršiaus, apsigręžia. Pradėjus taikyti šią naują aplinkosauginę priemonę Lietuvoje, 2014–2015 m. Gamtos tyrimų centras atliko mokslinį tiriamąjį darbą. Horizontaliųjų barjerų tyrimai atlikti keliuose A2 Vilnius–Panevėžys, A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis, A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai, A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas, A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė (tyrimai atlikti ir žiemos metu).
Nustatyta, kad horizontalūs barjerai patikimai sulaiko kanopinius gyvūnus – jie nelipa ant grotelių, įrengtų kelio paviršiuje ir tokiu būdu nepatenka ant važiuojamosios kelio dalies. Taikomiems horizontaliems barjerams jokių papildomų rekomendacijų dėl potencialios grėsmės laukiniams gyvūnams susižeisti ar konstrukcijos modifikavimo nebuvo pateikta.
Buvo vertinti analogiški priemonių produktai, skirti konkrečiai aplinkai, kurioje įrengti. Norime pabrėžti, jog Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) renka informaciją apie žuvusius ir medžiojamus gyvūnus. Fiksavus keliuose sužeistus gyvūnus, kviečiami vietos medžiotojai. Apie žuvusius gyvūnus medžiotojai informuoja AAD. „Via Lietuva“, derinant kelių plėtros projektus su atsakingomis institucijomis, nebuvo gavusi pastabų ar sąlygų dėl horizontaliųjų barjerų.
Pagal galiojančias Kelių eismo taisykles, atskiras horizontaliųjų barjerų ženklinimas nėra numatytas. Išanalizavus daugelio šalių patirtį, „Via Lietuva“ neturi duomenų, kad toks ženklinimas būtų taikomas ir kitų šalių valstybinių kelių norminiuose dokumentuose. Nepaisant to, „Via Lietuva“ proaktyviai įrengs informacines lenteles ant vartelių nuovažose, įspėjančias apie įrengtus horizontalius barjerus ir raginančias žmones eiti per vartelius, o ne per barjerą.
Lietuvos, Europos šalių ir pasaulio mokslininkai nuolat atlieka priemonių tyrimus, teikia rekomendacijas dėl jų taikymo, tobulinimo. „Via Lietuva“ taiko gerąją kitų šalių praktiką, priemones nuolat peržiūri ir, jei reikia, tobulina. Tuo pačiu norime pabrėžti, kad A14 kelyje vis dar tebevyksta kelio rekonstrukcijos darbai, objektas dar nėra priduotas ir darbai nėra iki galo pabaigti, jame dar trūksta tvorų nuo laukinių gyvūnų ir kitų sprendinių, todėl, nors visuomenė jau naudojasi keliu, svarbu suprasti, jog tai tebėra statybvietė ir papildomas atsargumas yra itin reikšmingas.“
Plačiau – LRT RADIJO laidos „10–12“ pokalbyje.
