Po tragiškos nelaimės, kai Klaipėdos rajone, magistraliniame kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, buvo partrenkta ir mirtinai sužalota moteris, vietos bendruomenė vėl kelia, anot jų, ne vienus metus nesprendžiamą klausimą dėl eismo saugumo. Klaipėdos rajono gyventojai teigia, kad nelaimės vietoje magistralę kirsti bando ne vienas žmogus, o institucijos sprendimų, kaip padidinti eismo saugumą, neieško.
Antradienio vakarą magistraliniame kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, visai netoli uostamiesčio, įvyko skaudi nelaimė. Du lengvieji automobiliai bei vilkikas partrenkė ir mirtinai sužalojo kelią draudžiamoje vietoje kirsti bandžiusią 63 metų moterį. Ji žuvo vietoje. Anot liudininkų, pėsčioji norėjo kirsti magistralę ir pasiekti kitapus esančią Dauparų gyvenvietę, kurioje ji ir gyveno.
Taip pat skaitykite
„Nepažeisdamas KET [Kelių eismo taisyklių] ten nenueisi, o eiti per magistralę – labai pavojinga. Greičiai dideli, atrodo, kad automobilis toli, tu eini, bet jis greit atsiranda prie tavęs“, – pasakoja Dauparų gyventojas Česlovas.
Anot gyventojų, tai jau ne pirmas eismo įvykis šioje vietoje, nusinešęs žmogaus gyvybę.
„Problema yra seniai. Yra įmonė „Vlantana“ toje pusėje, o gyventojai – čia. Dauguma ten dirbančių ir vaikšto per magistralę, kas kelia pavojų“, – sako Dauparuose ne vieną dešimtmetį gyvenantis Česlovas.
Anot vietinių, dėl eismo saugumo stiprinimo ne kartą diskutuota tiek vietos bendruomenėje, tiek su Klaipėdos rajono savivaldybės specialistais, tačiau gyventojų prašymai nebuvo išgirsti.
„Kažkada buvo diskusija bendruomenėje gal prieš 10–15 metų, kad reikėtų tiltą statyti magistralėje. Bet kas ten lips ant to tilto?“ – sako Česlovas.
Gyventojams antrina ir Dauparų seniūnė Danguolė Simenavičė. Teigiama, kad savivaldybė ne kartą kreipėsi ir į kelio savininkę – bendrovę „Via Lietuva“.
„Kelias priklauso „Via Lietuva“, savivaldybė ne kartą kreipėsi, kad būtų statomas viadukas arba tunelis, bet iki šiol nėra jokių veiksmų“, – teigia Dauparų seniūnė.
Bendrovės „Via Lietuva“ atstovų teigimu, situacija magistraliniame kelyje jiems yra žinoma, apie papildomas eismo saugumo priemones ir jų įrengimą šioje atkarpoje diskutuojama nuolat. Infrastruktūros grupės vadovo Justo Norbuto teigimu, artimiausiu metu bus diegiamos papildomos priemonės, kurios užkirs kelią pėsčiųjų judėjimui magistralėje.
„Perspektyvoje galime įrengti tiltą arba tunelį, bet tai reikalaus ir laiko, ir didelių lėšų. Planuojame imtis greitų sprendimų, įrengti fizinį barjerą, tvorą, kuri neleis kirsti magistralės, kur pėsčiųjų judėjimas apskritai yra uždraustas“, – komentuoja J. Norbutas.
Analogiškas fizinis barjeras šiemet buvo įrengtas ir kitoje Klaipėdos rajono vietoje – kelyje į Palangą, kur taip pat būta ne vieno skaudaus eismo įvykio, pareikalavusio žūčių. Ten tokia priemonė pasiteisino.
Neatmetama galimybė, kad ateityje šioje vietoje būtų įrengtas ir pėsčiųjų tiltas arba požeminė perėja, tačiau, anot „Via Lietuvos“ atstovų, prie to finansiškai prisidėti turėtų ir juridinis asmuo, kurio darbuotojams reikalinga galimybė saugiai kirsti magistralę.
„Reikia kalbėti ir su juridiniais asmenimis. Turėjome Kauno pavyzdį, kai verslas, kuris plėtėsi, pasirūpino patekimu į jų teritoriją. Tai ten turėjome juodą dėmę, bet investuotojas rūpinosi darbuotojais, prisidėjo ir investavo į valstybinės reikšmės kelią bei įrengė papildomą infrastruktūrą“, – teigia J. Norbutas.
Anot Dauparų seniūnės, kol dėl tilto ar požeminės perėjos įrengimo dar vyksta diskusijos, bendrovė galėtų ieškoti alternatyvių būdų, kaip užtikrinti savo darbuotojų saugumą.
„Pati įmonė galėtų imtis veiksmų, kad jų darbuotojai saugiai pasiektų darbovietę. Galėtų būti autobusas, kuris iš Dauparų žmones paimtų ir nuvežtų saugiai. Bet, mano žiniomis, to dalyko nėra“, – sako D. Simenavičė.
LRT radijas bandė susisiekti su bendrovės „Vlantana“ atstove ryšiams su visuomene, tačiau to padaryti nepavyko – į skambutį niekas neatsakė.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai" įraše
