Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas sako, kad sprendimą laikinai uždaryti sieną su Baltarusija priėmusi Lietuvos Vyriausybė turėjo tiksliai žinoti, kiek šalyje registruotų transporto priemonių gali įstrigti pasienyje. Šios informacijos neturint, vežėjų atstovo teigimu, atsivėrė galimybė visuomenei pateikti klaidingus skaičius.
Anot vežėjų, Baltarusijos pasienyje šiuo metu yra įstrigusios 778 Lietuvoje registruotos transporto priemonės, aljansui iš jų priklauso 120.
„Pirmas klausimas kilo, kodėl valstybės institucijos dar neturėjo šitos informacijos, nes Valstybės sienos apsaugos tarnyba ar muitinė turi realiai matyti iš Lietuvos ar į Lietuvą, (…) todėl ta komunikacija ir informacija apie 5–6 tūkst. transporto priemonių buvo neteisinga nuo pat pradžių“, – Seimo liberalų frakcijos posėdyje ketvirtadienį sakė P. Drižas.
„Kaip kai kurios kitos asociacijos skelbė, mes sakėme, kad tai nerealūs skaičiai, tiek Lietuvos transporto priemonių Baltarusijoje nėra“, – pridūrė jis.
Lietuvos vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ anksčiau teigė, kad pasienyje gali būti įstrigę apie 4,5 tūkst. Lietuvoje registruotų vilkikų ir puspriekabių.
Vėliau vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius teigė, kad iš tikrųjų gali būti apie tūkstantį vilkikų.
Kaip skelbta, Vilniaus oro uosto veiklą ėmus trikdyti kontrabandinių iš Baltarusijos leidžiamų oro balionų antplūdžiams, Lietuvos Vyriausybė prieš kelias savaites nusprendė mėnesiui, iki lapkričio 30 d. vidurnakčio, uždaryti paskutinius Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus su Baltarusija.
P. Drižas pažymėjo, kad asociacijai priklausančios vežėjų bendrovės nuo pat pradžių palaikė tokį Vyriausybės sprendimą, tačiau iš institucijų pasigedo sklandesnės komunikacijos.
„Taip, buvo viešų pranešimų apie galimą sienos uždarymą kaip atsaką į hibridinę ataką ir mes visiškai nekvestionavome šito valstybės sprendimo, nes irgi esame visuomenės dalis“, – sakė TTLA vadovas.
„Čia nėra atskirai verslas, nėra vežėjai ir Lietuvos visuomenė, mes esame visuomenės dalis, kuri atsakinga už didelę dalį Lietuvos ekonomikos, natūraliai mes irgi reaguojame kaip visuomenė, mums saugumas (…) Lietuvoje yra svarbiausia“, – aiškino jis.
Anksčiau premjerė Inga Ruginienė sakė, kad transporto įmonės turėjo laiko pasiruošti sienos su Baltarusija uždarymui, teigė, kad santykių su Baltarusija arba jai ir Rusijai prijaučiančioms šalims turintis verslas turi įsivertinti rizikas.
P. Drižo teigimu, Vyriausybei dėl planų uždaryti sieną su vežėjais reikėjo komunikuoti tiesiogiai, o ne viešais pareiškimais žiniasklaidoje.
„Kai valstybės komunikacija yra tokia, kad „vežėjai, jūs patys turėjot suprasti“, mes sakome – mes veikiame pagal teisinį algoritmą, koks šiandien galioja. (…) Vieši pranešimai spaudoje, kad mes galbūt uždarysime sieną, nelemia mūsų veiklos, kad visi Lietuvos vežėjai 800 vilkikų staigiai nukreips (transporto grandines – ELTA) kažkur nebe per Baltarusiją“, – teigė P. Drižas.
„Rizikas važiuodami tranzitu per tą teritoriją vežėjai prisiėmė, (…) bet niekas neprisiėmė ir neįvertino rizikų, kokių mes galėjome sulaukti iš mūsų valstybės, kad siena bus uždaryta“, – aiškino jis.
Vežėjai toliau skaičiuoja nuostolius
Vežėjų atstovas pabrėžė, kad skirtingai nei įsivaizduojama visuomenėje ar tarp politikų Lietuvos transporto įmonės užsiima ne prekyba su Baltarusija, o tranzitu tarp Centrinės Azijos ir Europos Sąjungos (ES) šalių.
„Mes dalyvaujame logistinėje grandinėje, kuri yra labai ilga, labai sudėtinga ir prekybos grandinė yra tarp Kinijos gamintojo ir Belgijos gavėjo, mes esame tame taške, kai suteikiame pervežimo paslaugą Kinijos klientui, Belgijos klientui, bet tai nėra Baltarusijos klientas, tą reikia atskirti“, – teigė P. Drižas.
„Tos transporto priemonės per tą teritoriją vyksta tranzitu – nėra, kad jos įsikrovė rusišką, baltarusišką krovinį ir veža jį į Lietuvą“, – pridūrė jis.
P. Drižas taip pat teigė, kad Lietuvos transporto įmonių klientai yra tarptautinės grupės, pavyzdžiui, ispanų drabužių prekės ženklas „Zara“.
„Ten ne kažkokios paletės plytelių važiuoja, tai tikrai pasauliniai klientai, kurie dabar kelia klausimus ir mes atsakymus duodam tokius: ne mes, vežėjai, uždarėme sieną, bet situacija dabar yra tokia, pakentėkime“, – sakė jis
TTLA duomenimis, Baltarusijos kryptimi veikia iki 1 proc. Lietuvos vežėjų, kai visą šalies kelių transporto parką sudaro apie 68 tūkst. vilkikų registracijų Lietuvoje ir dar apie 12 tūkst. registracijų Lenkijoje ir kitose šalyse.
Pasak jo, vežėjai skaičiuoja patiriamus nuostolius ir sieks, kad jie būtų atlyginti, nors kol kas nėra aišku, iš ko reikėtų reikalauti žalą kompensuoti.
„Mes turime savo skaičiavimus (dėl nuostolių – ELTA), skaitiklis sukasi – kaip ir kam bus išrašyta sąskaita, dar nepasakysiu, bet turbūt aišku, kad kažkam ji bus išrašyta. Aš turbūt čia ir pabaigsiu – nepasakysiu, kad Lietuvos Vyriausybei ar Baltarusijos pusei, turbūt tas klausimas apie tai, kad Baltarusijos pusei mes apskritai kažkokią sąskaitą išrašysime, yra hipotetinis“, – teigė P. Drižas.
Anot jo, TTLA atstovauja 26 vežėjų įmonėms, kurios apima apie 80 proc. visos 6,5 mlrd. eurų vertės Lietuvos kelių transporto apyvartos.
Iki tūkstančio transporto priemonių pasienyje užstrigo po to, kai Lietuvai uždarius sieną Baltarusija autokratinis lyderis Aleksandras Lukašenka spalio pabaigoje pasirašė dekretą, kuriuo uždraudė šalies teritorijoje važinėti sunkvežimiais ir traktoriais, registruotais kai kuriose ES šalyse, tarp jų – Lietuvoje ir Lenkijoje.
Baltarusija taip pat pranešė, jog pasienyje užstrigę ir į Lietuvą patekti negalintys vilkikai bus perkelti į specialiai įrengtas stovėjimo aikšteles bei apmokestinti.
„Linava“ nusprendė neprotestuoti
Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ kongresas trečiadienį nusprendė atsisakyti anksčiau planuoto protesto dėl Baltarusijos pasienyje užstrigusių vilkikų.
„Asociacija nenori protestais siūbuoti valstybės laivo šiuo įtemptu metu, tačiau nuoširdžiai prašo Vyriausybės kuo greičiau išspręsti pasienio krizę, kuri kelia grėsmę Lietuvos vežėjų veiklai ir šalies ekonominiam stabilumui“, – ketvirtadienį pranešė „Linava“.
Tiesa, asociacijos kongreso nariai priėmė rezoliuciją, kuria toliau ragina Ministrų kabinetą imtis veiksmų, parengti kompensavimo mechanizmus nukentėjusioms įmonėms ir sudaryti galimybę nepertraukiamai keliauti per Lietuvos ir Baltarusijos pasienio punktus.
„Linava“ taip pat norėtų, jog būtų suburta nuolatinė darbo grupė, kurioje dalyvautų asociacijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) ir Vyriausybės atstovai Baltarusijos klausimams ateityje spręsti.
