Taupūs, mažai taršūs, patikimi, tačiau visiškai neįtraukiantys ir akivaizdžiai stokojantys galios, kai jos labiausiai reikia. Toks įvaizdis ne vienerius metus lydėjo hibridinius benzininius automobilius. Vis dėlto ši tendencija keičiasi: rinkoje atsiranda kasdienių modelių su ekonomiškomis, bet gerokai galingesnėmis hibridinėmis pavaromis, rašoma „Velocitos“ pranešime. Ar jie pasmerkti tapti populiariausiu pasirinkimu?
Daugiau galios be papildomų sąnaudų
Kone prieš tris dešimtmečius debiutavo „Toyota Prius“ – vairuotojų atmintyje iki šiol išlikęs kaip hibridinio automobilio sinonimas. Patikimas, ekonomiškas ir patogus miesto modelis išpopuliarino hibridinę pavaros technologiją, kuri išsivystė į daugybę variantų įvairių gamintojų automobiliuose. Ji sujungė benzininį variklį ir elektros motorą su baterija taip, kad automobilis galėtų važiuoti efektyviau, sunaudoti mažiau degalų ir išskirti mažiau CO₂.
Tačiau pirmosios kartos „Prius“ bendra benzininio variklio ir nedidelio elektros motoro galia siekė vos 72 AG. Antrosios kartos modelis, itin pamėgtas taksi parkų daugelyje šalių, jau siūlė 110 AG, bet šiandien tai atrodo kukliai. Kitas hibridinės technologijos pradininkas – „Honda Insight“ – taip pat nepasižymėjo energingumu: vos 80 AG. Silpna dinamika ir vangiai veikianti transmisija lėmė, kad šie modeliai greta komplimentų taip pat susilaukdavo nemažai kritikos iš vairuotojų.
Bet grįžkime į šiandieną. 2025 m. vasarą atnaujinto populiaraus kompaktinio SUV „Kia Sportage“ hibridinė jėgainė išvysto net 239 AG, leidžia įsibėgėti nuo 0 iki 100 km/val. per 7,9 sek., o vidutinės sąnaudos siekia vos nuo 5,5 l benzino 100 km. Palyginimui, debiutinio „Prius“ vidutinės sąnaudos buvo 5,7 l/100 km, tačiau galia skyrėsi kone trigubai. Ar tai visos rinkos progresas, ar vieno gamintojo išskirtinis pasiekimas?
„Sportage“ yra vienas galingiausių savo segmente, bet ne vienintelis. „Toyota RAV4“ hibridinė sistema generuoja 218 AG ir sunaudoja nuo 5,7 l/100 km. „Ford Kuga“ hibridas kuklesnis – 180 AG, bet jis dar taupesnis: nuo 5,3 l/100 km. „Honda ZR-V“ hibridinė sistema išvysto 184 AG, sunaudodama nuo 5,7 l/100 km.
Tendencija aiški – populiariausiuose kėbulo tipuose hibridai ne tik išsaugojo ekonomiškumą, bet ir įgavo naują savybę – gebėjimą pasiūlyti daugiau galios, kai jos labiausiai reikia: saugiai lenkiant ar sparčiau įsibėgėjant. Automobilių istorijos patikros platformos „carVertical“ ekspertas Matas Buzelis pabrėžia, kad tai – ryškus progresas lyginant su ankstesnių laikų modeliais.
„Su galingesniais modeliais vairuotojams atsiranda daugiau komforto – nebereikia spausti ir prievartauti automobilio vien tam, kad jis tave kažkur nuvežtų“, – paaiškina pašnekovas.
Kainos – apie vidurkį
Ne mažiau svarbu ir tai, kad technologijų progresas neišpūtė automobilių kainų. „Autoplius.lt“ ir Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2024 m. vidutinė naujo automobilio kaina Lietuvoje siekė 36,9 tūkst. eurų.
Štai atnaujintas hibridinis „Kia Sportage“ rugpjūčio pabaigoje kainavo nuo 34 281 euro, „Ford Kuga“ ir „Toyota RAV4“ – nuo 37 600, o „Honda ZR-V“ – nuo 40 360 eurų. Vadinasi, visų šių jau bazinėje komplektacijoje gerai įrengtų kompaktinių krosoverių kaina sukasi apie mūsų šalies pirkėjų pasirinkimo vidurkį.
„Autoplius.lt“ ir „Regitros“ duomenimis, per antrąjį 2025 m. ketvirtį Lietuvoje labiausiai augo būtent hibridinių modelių paklausa – parduota 2,8 tūkst. vienetų daugiau nei prieš metus. Procentine išraiška augimas siekė net 65,2 proc.
„Patys gamintojai, koreguodami savo modelių gamas, labai diktuoja, ką perka ir pirks pirkėjai ateityje. Todėl tikėtina, kad hibridų pasiūla ir toliau augs, o netolimoje ateityje paprasti dyzeliniai ar benzininiai automobiliai virs mažuma. Daugiau tokių modelių sutiksime tik antrinėje rinkoje, bet laikui bėgant pasikoreguos ir ji“, – prognozuoja M. Buzelis.
Šiandien hibridai sudaro didžiausią pardavimo pyrago dalį – net 54,5 proc. visos rinkos. Tad konkurencija čia – kaip niekad aštri. Skverbdamiesi giliau į hibridų rinką, dalis gamintojų siūlo įvairias pavaros technologijas. Pavyzdžiui, minėtasis „Sportage“ gali būti tiek tradicinis hibridas, tiek įkraunamas iš tinklo, leidžiantis vien elektra nuvažiuoti iki 89 km, tiek ir švelnusis hibridas.
Vartotojams tai suteikia galimybę lengviau pritaikyti modelį individualiems poreikiams. Visi hibridai geriausiai atsiskleidžia mieste, kur leidžia taupyti, tačiau daugiau kilometrų užmiestyje prisukantiems vairuotojams pravarčios tos sistemos, kurios turi daugiau galios. Iš tinklo įkraunamieji ypač patiks tiems, kurie gali krauti automobilį namuose ir siekia maksimaliai sumažinti degalų sąnauda
Iš tinklo įkraunamas hibridines versijas siūlo ir „Toyota RAV4“ bei „Ford Kuga“, tačiau švelniojo hibrido variantų jų asortimente nėra. „Honda ZR-V“ komplektuojamas tik su tradicine hibridine sistema.
Ar tai idealus balansas pirkėjui?
Atrodytų, kad plati pasiūla turėtų palengvinti pasirinkimą, tačiau kartais, esant daugeliui panašių modelių, apsispręsti tampa sudėtinga. Laimei, kone visi šiuolaikiniai hibridai yra modernūs, taupūs, patvarūs ir dabar – dar galingesni nei bet kada anksčiau.
Tiems, kurie dar nesiryžta visiškai elektriniam transportui dėl nepakankamos įkrovimo infrastruktūros, bet nenori ir mažiau nei 200 AG turinčio automobilio, tradiciniai hibridai gali būti logiškiausias pasirinkimas. Kitaip tariant, tai automobilis, kuris važiuoja taupiai, bet kartu leidžia jaustis tvirtai greitėjant, lenkiant ar vežant pilną krovinį.
Tad svarstantiems apie naujo hibridinio SUV įsigijimą, ekspertai rekomenduoja įvertinti skaičius brošiūrose, o tuomet būtinai sėsti prie dominančio modelio vairo – verta pasinaudoti bandomaisiais važiavimais ir palyginti bent kelis automobilius.
„Išlipus iš 150 AG ribos link 200 ir daugiau AG, atrodo, lyg peržengiama psichologinė riba į kitą teritoriją. Žinoma, visuomet reikia žiūrėti ir į galios bei svorio santykį – jei automobilis sunkus, tai ir 200 AG gali nepadaryti įspūdžio. Be to, yra įvairių hibridinių sistemų: vienos važiuoja sklandžiau, kitos – ne taip gerai. Todėl bandyti būtina“, – rekomenduoja M. Buzelis.
