Po to, kai praėjusią savaitę prieš eismą važiavęs 93 metų vyras sukėlė avariją, per kurią žuvo du žmonės, viešojoje erdvėje vėl kilo diskusija, ar reikia riboti vairavimo amžių. Policijos duomenys rodo, kad vyresnio amžiaus vairuotojai nuo 65 metų sukelia tik kiek daugiau nei dešimtadalį avarijų. Didžiąją dalį eismo įvykių sukelia vairuotojai nuo 25-erių iki 44 metų.
Svarbiau ne amžius, o sveikatos būklė
Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Grašys LRT RADIJUI sako, kad lemiamas veiksnys eismo įvykių statistikoje yra ne amžius, o sveikatos būklė.
„Jeigu asmuo praeina sveikatos patikrinimą, gauna teisę vairuoti transporto priemonę, manau, kad ir toliau turi tą vairavimą tęsti“, – sako jis.
Vilniaus pagyvenusių žmonių asociacijos pirmininkas Remigijus Samuilevičius pastebi, kad vyresni žmonės, vairavę ne vieną dešimtmetį, savo gyvenimo be automobilio dažnai nebeįsivaizduoja. Tačiau priduria, kad svarbu ne tik sveikatos pažyma, bet ir asmeninė kiekvieno žmogaus atsakomybė.
„Jeigu mes pastebime, kad žmogus neadekvačiai elgiasi kelyje, tada jam ir pasakom, kad tu gal jau mažiau naudokis tuo automobiliu. Bet tai yra asmeninis žmogaus sprendimas. Pas mus yra narių, kurie patys apsisprendė daugiau nebevairuoti, nes buvo avarinių situacijų“, – pasakoja R. Samuilevičius.
Anot pašnekovo, tam tikrą sveikatos prastėjimo ribą galima brėžti ties aštuoniasdešimtaisiais gyvenimo metais, tačiau kiekvieno žmogaus situacija vis dėlto yra labai skirtinga, o labiau dėmesį kreipti reikėtų į tam tikras turimas ligas, o ne asmens amžių.
Kauno miesto poliklinikos Darbo medicinos centro vadovė Oksana Libeikienė pažymi, kad vairuotojų sveikatos patikrinimas atliekamas vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro įsakymu, o ne taip seniai tikrinimo periodai pagal amžių buvo pailginti.
„Mes tikrai atsakingai tikrinom vairuotojus pagal tą įsakymą, – sako O. Libeikienė. – Atvykę jie užsipildo garbės deklaracijas, klausimynus visus, užrašom širdies kardiogramą, patikrinam akeles, po to gydytojas vertina visą e. sveikatos informaciją, visas ligas vertina, ką jis turi, kokius vaistus vartoja.“
Kaip sako pašnekovė, trūkstant informacijos, vairuotojai gali būti siunčiami pas kitus specialistus, ir tik įvertinus visus tyrimus daroma išvada, pagal kurią teisė vairuoti suteikiama ar atmetama.
„Iš tikrųjų būna tokių situacijų, kai asmuo yra siunčiamas pas specialistus, net ir į trečią lygį pasikonsultuoti, ir jie po to nebegrįžta. Turbūt jie supranta, kad jau atėjo laikas atsisakyti šito malonumo“, – priduria pašnekovė.
Anot jos, per mėnesį pasitaiko maždaug vienas ar du atvejai, kai vyresnio amžiaus vairuotojui sveikatos pažyma neišduodama. Kaip sako O. Libeikienė, vairavimas vyresnio amžiaus žmogui dažnai yra susisiekimo priemonė su išoriniu pasauliu, tad galimybės vairuoti netekimas žmogui yra itin skaudus.
Amžiaus ribą nubrėžti sudėtinga
Kaip sako R. Samuilevičius, artimieji dažnai nepastebi, kad jų vyresnio amžiaus artimasis nebevairuoja taip gerai, kaip anksčiau ir dėl to, kad šeimos gyvena savarankiškus gyvenimus, ir dėl to, kad jauni tėvai yra suinteresuoti, kad seneliai vairuotų.
„Čia vėlgi toks paradoksas yra. Nes yra anūkai, reikia juos prižiūrėti, reikia juos vežioti į būrelius ir t. t. Aišku, būtų gerai, kad artimieji užkirstų kelią, paprotintų savo senolį, kad tu gal jau ir nebevairuok. Bet daugeliu atvejų, kiek teko susidurti mūsų organizacijoje, kitose pagyvenusių žmonių organizacijose, tai nėra tokio ryšio, koreliacijos, kad artimieji labai ten stebi tą senesnį asmenį, tėvą ar motiną“, – aiškina R. Samuilevičius.
Vis dėlto, vyras pabrėžia, kad statistiniai duomenys rodo, jog vyresnio amžiaus žmonės sukelia mažiau eismo įvykių nei jaunesni vairuotojai.
„Šiaip tai visi vyresnio amžiaus žmonės vis tiek, jie su tokia patirtimi, 40–50 metų vairavimo, jie tikrai atsargiai vairuoja. Jie jau žino, kad ir pagal savo galimybes, ir pagal situacijas, nerizikuoja ar lenkimą daryti ne vietoje, ar per greitai važiuoti“, – sako pašnekovas.
V. Grašio teigimu, amžiaus ribojimo praktikos užsienio šalyse taip pat nėra. Priešingai, Europos Komisija skatina kuo ilgiau išlaikyti aktyvų vyresnių žmonių gyvenimą, o vairavimas yra viena iš priemonių, padedančių tai padaryti.
„Jeigu tikrai tas asmuo tinkamai elgiasi, tinkamai reaguoja, turi sveikatos pažymėjimą, pasitikrinęs sveikatą, artimieji nemato jokių indikacijų, kad jis gali kelti pavojų, manau, kad tikrai jis gali gyventi aktyviai“, – teigia V. Grašys.
Kaip pabrėžia Policijos atstovas, amžius savaime nėra priežastis, dėl kurios eismo įvykis sukeliamas. O. Libeikienės teigimu, sveikatos pažymos neišduodamos dėl skirtingų priežasčių – širdies kraujagyslių ligų, turėtų insultų, infarktų, regėjimo sutrikimų, demencijos ar įvairių psichikos sutrikimų.
Anot jos, sveikatos patikrinimuose tenka susidurti ir su itin šviesaus proto ir geros sveikatos devyniasdešimtmečiais, tad leistiną amžiaus ribą nubrėžti būtų labai sunku.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
