Vilniaus priemiestyje gyvenantis Karolis Šimkus retkarčiais užsuka pasižiūrėti, kaip remontuojamas Kazbėjų tiltas per Vokės upę. Eismas šiuo tiltu uždarytas nuo 2018 metų.
„Jau ilgai, gal nuo 2015-ųjų važinėjau šiuo tiltu per Vokę. Tilto pagrindas buvo medinis, sutrupėjęs pagrindas keldavo abejonių dėl saugumo, nebuvo labai geros būklės“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Keliai. Mašinos. Žmonės“ sako jis.
Prieškariu lenkų pastatytas tiltas pripažintas istorine kultūros paveldo vertybe, todėl dabar jis atkuriamas pagal autentišką pirminę būklę. Jau šią vasarą, po 8 metų pertraukos, vairuotojai galės važiuoti šiuo tiltu. Jis labai svarbus ne tik šalia gyventiems, bet ir nuo Druskininkų į Vilnių atvažiuojantiems vairuotojams.
„Aplinkiniai rajonai nuolat plečiasi, kiekviena transporto arterija su miestu labai svarbi. Numatomas rekonstruoti Trakų plentas, bus dar didesnės spūstys, todėl kiekvienas kelias yra aukso vertės.
<...> Kas rytą ir kas vakarą važiuojantiems nuo Druskininkų pusės patekti į Vilnių vis sunkiau, man kaip automobilistui svarbu gauti informaciją, kur kokiu keliu važiuoti, kad išvengčiau spūsčių, nes jeigu nors vienas kelias uždarytas, sugriūna visa eismo sistema“, – tęsia K. Šimkus.
Vairuotojai kasdien patiria, o kelininkai pripažįsta, kad trečdalis mūsų kelių, tiltų ir viadukų yra blogos būklės. Laimė, kad nė vienas pavargęs tiltas ar viadukas negriuvo, dėl to nebuvo avarijų, sužeistų ar žuvusiųjų.
„Tai buvo praeities logikos klaidos, kad betoniniam ar geležiniam tiltui nereikia priežiūros, jis amžinas statinys. Iš tiesų nėra nieko amžino. Tam, kad tiltai ir viadukai tarnautų kuo ilgiau, net ilgiau, nei buvo suprojektuoti, būtina rūpintis jų priežiūra. Net mažų defektų sutvarkymas ilgina jų amžių“, – sako „Kelių priežiūros“ vadovas Audrius Vaitkus.
Pats pavojingiausias magistralėje Vilnius–Kaunas esantis tiltas per Krunos upę remontuojamas, kituose blogos būklės tiltuose ir viadukuose ribojamas eismas, automobilių svoris. Prieš pusę amžiaus statyti tiltai pavargo dėl blogos jų priežiūros.
„Nė vienas tiltas nenugriuvo, bet reikia žinoti, kad Lietuvoje yra 124 blogos būklės tiltai ir viadukai, kai kurie tiltai bus perstatyti naujai“, – priduria A. Vaitkus.
Tiltų ir viadukų remontui per paskutinius metus skiriama daugiau lėšų. Mokslininkai ir statybininkai tvirtina, kad ir nauji kelio statiniai tarnaus ilgiau tik kruopščiai juos prižiūrint.
„1960–1970 metais buvo pastatyti beveik visi dabar naudojami tiltai ir viadukai, nors amžius labai subjektyvus dalykas, bet yra esminis dalykas gera priežiūra, kaip su automobiliais – galima sutikti ir šimtamečių važiuojančių, ir dešimties metų supuvusių.
<...> Gera priežiūra, statybos kokybė, naujos technologijos lygis ilgina tiltų amžių. Svarbus faktorius šylantis klimatas, dažnai keičiasi temperatūros, šyla, šąla, naudojama daug druskos. Druska gadina betonines ir metalo konstrukcijas“, – aiškina VILNIUS TECH Statybos fakulteto Gelžbetoninių konstrukcijų katedros profesorius Darius Bačinskas.
VILNIUS TECH universiteto mokslininkai kuria, bando naujas medžiagas pastatų ir tiltų statyboms. „Čia yra gelžbetonio plokštė, kurią spaudžia presas. Plokštė iš naujų medžiagų, tuščiavidurė, bet lengvesnė ir atspari apkrovoms, taupome metalą, betoną, mažinam CO emisiją, ji tiks įvairiems statiniams“, – demonstruoja D. Bačinskas.
Vairuotojų patogumui „Via Lietuva“ sukūrė specialų stebėsenos žemėlapį keliubukle.lt. Naujajame žemėlapyje yra informacija apie kelių ir tiltų būklę, remontuojamus kelių objektus.
„Patys blogiausi yra 32 tiltai, ten apribotas eismas, visa tai darome, kad tiltai nesugriūtų, o eismas būtų saugus“, – tikina „Via Lietuvos“ infrastruktūros vadovas Justas Norbutas.
Nuo pernai skiriama daugiau pinigų tiltams ir viadukams prižiūrėti, tačiau tai nepakeitė situacijos keliuose. Per šešerius metus blogų tiltų ir viadukų padvigubėjo – nuo 63 iki 117. Jų sutvarkymui ir remontui reikia milijardo eurų. Tikimasi, kad reikalai pagerės sukūrus Kelių fondą.
Plačiau apie tai – laidos reportaže.
