Eismas

2019.01.22 16:12

Paskaičiavo, ką reiškia skubėjimas žiemą: sutaupytos minutės gali labai brangiai kainuoti

LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2019.01.22 16:12

Pirmųjų šių metų savaičių eismo įvykių statistika  – itin niūri, mat keliuose jau žuvo 15 žmonių. Vienas paskutiniųjų įvykių užfiksuotas Kėdainių rajone, kur kaktomuša susidūrus dviems automobiliams žuvo dvi moterys. Kaip pastebi saugaus eismo specialistai, dėl avarijų kaltas ne tik skubėjimas ar netinkamas vairuotojų eismo sąlygų įvertinimas, tačiau ir netinkamas automobilių paruošimas žiemos sezonui. 

Kalbant apie šių ir praėjusių metų statistiką, Susisiekimo ministerijos patarėjas Vidmantas Pumputis pastebi, kad situacija labai panaši.

Praėjusiais metais per pirmas 18 dienų eismo įvykiuose žuvo 15 žmonių, tuo metu šiemet – 13. Į šią statistiką dar neįtrauktos dvi moterys žuvusios avarijoje Kėdainių rajone. Pridėjus ir šio tragiško eismo įvykio statistiką, skaičiai išsilygina.

V. Pumputis, paklaustas kodėl keliuose įvyksta skaudūs eismo įvykiai, įžvelgia kelias problemas.

„Visų pirma, vairuotojo įgūdžiai ir supratimas, kaip valdyti automobilį. Vairuotojas turi įvertinti kelio būklę ir pasirinkti saugų greitį. Kaip rodo praktika, padangos turi lemiamą reikšmę važiuojant slidžiu keliu, todėl visada reikia pasirinkti saugias padangas.

Pažvelgus į šiais metais įvykusias avarijas, praktiškai kiekviename mirtiname įvykyje vieno iš eismo įvykio dalyvių automobilio padangos buvo abejotinos būklės“, – LRT RADIJO laidai „Ryto garsai“ sako V. Pumputis.

Pašnekovas priduria, kad bendra automobilio techninė būklė taip pat turi didelę reikšmę. Ne ką mažiau svarbios ir automobilio stabilumo sistemos, kurios gali padėti suvaldyti automobilį ekstremaliose situacijoje. Tuo metu automobiliai, kurie tokių sistemų neturi, gali tapti nevaldomi.

Susisiekimo ministerijos patarėjas priduria, kad vairuotojams taip pat reikėtų pakeisti savo mąstymą apie tai, kaip automobiliu reikia važiuoti žiemą.

„Kai kurie vairuotojai galvoja, kad jie gali vairuoti lygiai taip pat kaip vasarą. Tačiau žiemą būna besikeičiančios eismo sąlygos, užvažiuojama ant slidesnė kelio dangos, todėl visada rekomenduojama pasirinkti mažesnį greitį, nei leistinas maksimalus.

Jei yra abejonių dėl kelio būklės, visada reikia sumažinti greitį. Kai kurie vairuotojai to neįvertina, galvoja, kad turi tinkamas padangas, automobilis saugus, ir šios savybės yra pervertinamos“, – pastebi V. Pumputis.

Tuo metu lenktynininkas ir ekstremalaus vairavimo mokytojas Rokas Markevičius atkreipia dėmesį į tai, jog žiemą kelio danga gali būti apgaulinga.

„Temperatūra nėra viskas, nes daug kas priklauso nuo to, kiek ant asfalto yra druskos. Jei druskos nebūtų visiškai, gatvėse būtų ledas arba suplūktas sniegas. Kai ant asfalto dangos yra aptirpęs sniegas, galima važiuoti kiek greičiau, tačiau jei danga nėra aptirpusi, yra sniegas ar ledas – greitis turėtų būti mažesnis. 

Žinoma, daug kas priklauso nuo to, kokios padangos, provėžos, koks pats automobilis ar net reljefas. Kiekvienoje situacijoje automobilis važiuoti gali skirtingu greičiu“, – LRT RADIJO laidai „Ryto garsai“ teigia R. Markevičius.

Pašnekovas atkreipia dėmesį į tai, kad  nuo kelio dangos būklės priklauso ir tai, kaip saugiai stabdyti automobilį. R. Markevičius pataria, kad jei kelias slidus, pamačius priekyje esančią kliūtį stabdyti reikia pradėti kaip įmanoma anksčiau, o iki kliūties ar kito automobilio likus keliems metrams, likusį atstumą galima riedėti.

Paklaustas, į ką dar vairuotojai turėtų atkreipti dėmesį, R. Markevičius atkreipia dėmesį į valytuvus ir automobilio salono šildymo sistemą, ypač tuo metu, kai lauke gausiai sninga.

„Matome, kad ant priekinio stiklo krenta sniegas, o automobiliu pradėta važiuoti ką tik, todėl šildymo sistema dar nepasiekusi darbinės temperatūros, ir tokiu atveju valytuvai sniego efektyviai nenuvalys“, – pastebi R. Markevičius.

Ekstremalaus vairavimo mokytojas teigia, kad esant blogoms eismo sąlygoms miestų gatvėse skubėti tikrai neverta, nes važiuojant lėčiau, bet saugiau, prarandama praktiškai nepastebimai mažai laiko.

„Jei važiuojate iš taško A į tašką B tam tikrą laiką, galbūt vertėtų paskambinti ir perspėti, kad vėluosite ir atvažiuoti šiek tiek vėliau.

Važiuojant lėčiau užtrunkama apie 15 proc. ilgiau. Per valandą tai būtų 9 minutės. Todėl jei jūsų kelionė paprastai trunka 20 minučių, važiuodami saugiai užtruksite tik trimis minutėmis ilgiau“, – laiko skirtumą apskaičiuoja R. Markevičius.

Galiausiai, V. Pumputis ragina neskubėti ir važiuojant užmiesčio keliais, nes būtent čia įvykstantys eismo įvykiai dažniausiai baigiasi tragiškai.

„Miestuose matome, kad vairuotojai važiuoja pakankamai drausmingai, kai kelias yra slidus. Daugiausia dėmesio reikia kreipti važiuojant užmiesčio keliuose, kur greitis būna didesnis ir kiekviena nedidelė klaida gali sukelti eismo įvykį ir pareikalauti aukų. Todėl važiuoti reikia labai atsargiai. 

Svarbiausia padangos, automobilio techninė būklė ir vairuotojo žinojimas, kaip elgtis ekstremalioje situacijoje. Jei kažkuris iš šių faktorių šiek tiek šlubuoja, reikia pasirinkti mažesnį važiavimo greitį“, – konstatuoja V. Pumputis.

Visą pokalbį šia tema galite išgirsti LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ garso įraše.

Parengė Vytenis Kudarauskas