Dviratininkai Vilniuje ant dviračių takų dar rugpjūčio pradžioje pastebėjo keistus ženklus – skersai nupieštas geltonas linijas. Gyventojai ėmė svarstyti, kam jos reikalingos, mat Kelių eismo taisyklėse tokių žymėjimų nėra. Visgi aiškėja, kad šios linijos atsirado neatsitiktinai – jomis siekiama didinti eismo dalyvių saugumą.
Bandomasis projektas
Geltonas linijas skersai dviračių tako akylesni vilniečiai pastebėjo dar prieš kurį laiką. Viešojoje erdvėje netilo diskusijų, kokia jų paskirtis. Vieni spėliojo, kad jos skirtos įspėti dviratininkus sulėtinti greitį, dar kiti netgi kėlė versiją, kad tokiu būdu, pasitelkus specialią įrangą, siekiama skaičiuoti taku riedančiuosius dviračiais.
Kaip LRT.lt pripažino JUDU judumo ekspertas Jonas Simutis, dviratininkai sostinėje iš tiesų jau galėjo pastebėti ant dviračių takų atsiradusių naujų ženklinimų. Tai, anot pašnekovo, naujovė Lietuvoje, skirta didinti eismo dalyvių saugumą. Tiesa, kol kas projektas yra bandomasis.
„Mieste turime besiformuojančias juodąsias dėmes, kuriose pasikartoja įvykiai tarp pėsčiųjų, dviratininkų ir automobilių. Taip pat turime padidintos rizikos vietas, kur eismo įvykiai pavieniai, tačiau turi potencialo kartotis.
Norime pradėti spręsti šitą problemą ir pavojingiausiose Vilniaus dviračių takų atkarpose atkreipti dviratininkų dėmesį į pavojingą ruožą, kad jie būtų budresni, pasirinktų saugų greitį ir mažintų riziką eismo įvykiams“, – aiškino J. Simutis.
Kokios naujos priemonės įdiegtos?
- Struktūrinė įspėjamoji priemonė (dvi geltonos spalvos linijų grupės įrengtos skersai dviračių tako). Ši ryški ir gerai ant dviračių tako matoma priemonė įspės dviratininkus ir mikrojudumo priemonių vairuotojus apie artėjantį pavojingą ruožą.
- Dviračių pervažos ženklinimas raudonai. Ši priemonė jau taikoma Vilniuje, raudonai pažymėtos pervažos yra geriau matomos automobilių vairuotojams, taip pat jos aiškiau signalizuoja, kad šioje pervažoje pirmumą turi dviratininkai ir mikrojudumo priemonės.
- Pėsčiųjų perėjos dviračių takuose. Ši priemonė Vilniuje jau buvo išbandyta praėjusiais metais, vėliau tai tapo valstybiniu mastu įteisinta eismo organizavimo priemone. Šiais metais tokių numatyta įrengti dar 60 per dviračių takus prie 30-ies viešojo transporto stotelių.
- Kelio ženklų atvaizdavimas ant asfalto dangos. Ši priemonė jau naudojama gatvėse įspėti automobilių vairuotojus, o dabar bus išbandoma įspėjant ir dviračių takų naudotojus. Kelio ženklo Nr.128 – „Pėstieji“ atvaizdavimas ant asfalto dangos dviračių takuose bus naudojamas siekiant dviratininkus įspėti apie galimus pėsčiuosius, kertančius dviračių taką. Siekiant informuoti apie pavojingus ruožus, kuriuose yra didesnė rizika dėl pavojingų išvažiavimų iš kiemų, stačių nuokalnių arba blogo matomumo, bus naudojamas kitas kelio ženklas Nr.137 „Kiti pavojai“. Papildomas kelio ženklo Nr.129 „Dviratininkai“ atvaizdavimas ant asfalto dangos numatytas ir automobilių vairuotojams, taip šiuos informuojant apie pavojingą vietą, kur automobilių kelią gali kirsti dviratininkai.
Plečia takų tinklą
Anot JUDU, šiemet dar tik įpusėjus darbams dviračių trasų tinklas sostinėje pasipildė beveik 8 km, o iki metų galo išaugs iki 15 km. Pagrindinis dviračių trasų tinklas šiemet pasipildys įvairia nauja infrastruktūra: dviračių takais, dviračių gatvėmis, bendrais pėsčiųjų ir dviračių takais.
Naujos dviračių trasos jau atsirado Ateities, Baltupio, Fermentų, V. A. Graičiūno, Galvės, Stasylų, Vinkšnų, Liepkalnio, Eigulių ir P. Vileišio gatvėse. Naujas trasas baigiama įrengti Sluškų, Žygimantų, Gulbinų ir Žaliųjų ežerų gatvėse, o dalis atkarpų laukia rangos darbų pradžios.
Šių metų naujovė – eismo valdymo jutikliai, gebantys efektyviai veikti įvairiomis oro sąlygomis ir bet kokiu paros metu.
„Jutikliuose integruotos terminės kameros fiksuoja šilumą, kurią skleidžia eismo dalyviai, o dirbtinio intelekto algoritmai analizuoja gautus termografinius vaizdus. Taigi šie jutikliai gali itin tiksliai atpažinti ir atskirti skirtingus eismo dalyvius – pėsčiuosius, motociklus, automobilius ir dviratininkus. Ši priemonė padės efektyviau stebėti skirtingų eismo dalyvių srautus, atsižvelgiant į konkretų laiką, eismo ir oro sąlygas. Vėliau jutikliais fiksuojamus duomenis bus galima analizuoti ir lyginti vertinant vilniečių keliavimo įpročius“, – aiškino J. Simutis.
Šiuo metu naujieji jutikliai veikia 11-oje miesto sankryžų: Architektų–Erfurto g., Tuskulėnų–Rinktinės–Žalgirio g., Laisvės–Justiniškių g., Laisvės–Rygos g., Nemenčinės–Saulėtekio g., Žalgirio–Linkmenų g., Rinktinės–Šeimyniškių g. , L. Asanavičiūtės g., Kareivių–Verkių g., Ukmergės–Geležinio Vilko g. ir Kareivių–Žirmūnų g.
Per šias sankryžas driekiasi dviračių takai, priklausantys pagrindiniam ar tarprajoniniam dviračių takų tinklui. Iki šių metų pabaigos planuojama įsigyti dar 20 naujos kartos jutiklių, kurie bus įrengti kitose gausiai dviračiais ir mikrojudumo priemonėmis kertamose sankryžose.
2023 m. tyrimo duomenimis 4,3 proc. Vilniaus miesto gyventojų dviratį renkasi kasdienėms kelionėms, tai beveik 3 proc. daugiau, palyginti su 2016 m., kai buvo sistemiškai pradėta vystyti dviračių takų tinklo infrastruktūra. Prognozuojama, kad stabiliai augantis dviračių srautas Vilniuje ir toliau augs, o iki 2030 m. pagal Vilniaus darnaus judumo mieste planą kelionės dviračiu turėtų sudaryti 7,5 proc. visų kelionių mieste.
