Seimas nustatė ambicingesnį įpareigojimą vežėjams keliais mažinti aplinkos taršą.
Neeilinėje sesijoje antradienį už tokias Alternatyviųjų degalų įstatymo pataisas balsavo 51 Seimo narys, prieš buvo 11, o 23 susilaikė.
Pakeitimai numato, kad naftos degalų suvartojimas kelių transporte iki 2030 metų, palyginti su 2021 metais, turėtų sumažėti bent 39 proc.
Šio rodiklio būtų siekiama nesukeliant ekosistemų degradacijos – biokuro gamybos sąskaita nemažinti maistui skirtų kultūrų, pavyzdžiui, rapsų, grūdų auginimo.
Aplinkos apsaugos komitete dirbantis Tomas Tomilinas teigė, kad įstatymas yra pozityviojo lobizmo pavyzdys, kai verslas viešai paprašė valstybės išsikelti ambicingesnį taršos mažinimo planą.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Laima Nagienė posėdyje tikino, kad verslas nėra pasirengęs tokiems ambicingiems planams: „Ar pagalvojome apie vartotoją, kuriam transportas yra darbo įrankis?“
„Valstietis“ Valius Ąžuolas teigė, kad įstatymas pelno atneš tiems, kas kurs taršos mažinimo projektus.
Seimo Ekonomikos komiteto narys Gintautas Paluckas anksčiau BNS sakė, kad pataisa įpareigos Vyriausybę peržiūrėti ankstesnius planus dėl transporto sektoriaus skleidžiamos taršos ir pasiūlyti priemones, kaip numatomą rodiklį būtų galima pasiekti.
Pasak jo, transporte taršos mažinimo pažanga yra mažiausia.
Asociacijos „LINAVA“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas
Lietuvos logistikos ir transporto sektorius jau dabar vykdo tvarumo reikalavimus, tačiau tai daryti darosi vis sunkiau. Seimui priėmus sprendimą dėl naftos degalų sumažinimo kelių transporte iki 2030 m. transporto sektoriui situacija tampa dar sunkesnė.
Lietuvos įmonės bendrai turi apie 80 tūkst. tolimojo reiso sunkvežimių ir apie 40 tūkst. vietinio pervežimo automobilių, tad dauguma jų pakeisti į alternatyviu kuru varomus yra praktiškai neįmanoma. Tai kainuoja milžiniškus pinigus, kurie įmonėms yra gerokai per dideli.
Nekalbant apie žmogiškųjų išteklių kiekį, kurio reikia atnaujinant transporto parkus, problema kyla ir dėl pačio alternatyvaus kuro – jų eksploataciniai laikotarpiai yra gerokai mažesni, o ir pats transportas kainuoja gerokai daugiau.
Žinoma, Lietuvos logistikos ir transporto sektorius prie to prisitaikys ir kažkaip vis tiek išgyvens, tačiau norėtųsi, kad valdžia priimdama sprendimus taip pat pabendrautų ir su vietos įmonėmis, kurios iš savo patirties gali padėti geriau įvertinti sprendimo svarbą.
