Eismas

2018.05.20 11:18

Sugedusio automobilio vilkimas: kaip išvengti mažų ir kritinių klaidų

Vytenis Kudarauskas, LRT.lt2018.05.20 11:18

Sugedusio automobilio vilkimas yra sudėtingas ir atsakingas procesas. Tačiau neretai vairuotojai nesupranta, kaip tai daryti yra sunku ir kokias pasekmes gali sukelti neatsakingas bei neapdairus elgesys. Kita vertus, ne visada pats tempimo procesas vyksta tinkamai, todėl LRT.lt kalbinti ekspertai papasakojo, kaip tai daryti taisyklingai, arba ką daryti norint šio proceso išvengti apskritai.

Netikėtai sugedęs automobilis kartais tampa labai didele problema. Reikia apgalvoti daug dalykų, o vienas pagrindinių – kaip automobilį nugabenti į reikiamą vietą. Nors šiandien daugelis draudimo kompanijų vairuotojams, kurie įsigyja civilinės atsakomybės draudimą, siūlo ir pagalbos kelyje paslaugą, vis dar galima pamatyti ir lanksčia vilktimi tempiamus automobilius. Tačiau akivaizdu, kad ne visi vairuotojai žino, kaip tai daryti taisyklingai.

Vairavimo mokyklos „Dorkanas“ saugaus vairavimo mokytojas Darius Kanapinskas pabrėžia, kad vilkimo procesas prasideda dar prieš tai, kai tempiamas ir tempiantis automobiliai sujungiami lynu.

„Pirmiausia, sugedusio automobilio vairuotojas turi įjungti avarinį signalą ir pastatyti trikampį avarinį ženklą atitinkamu atstumu nuo automobilio. Tas, kuris atvažiuoja į pagalbą, turi sustoti preikyje sugedusio automobilio, o ne prie galinės dalies, nes vėliau gali formuotis spūstis ir sustoti taisyklingai bus sunkiau“, – LRT.lt pasakoja D. Kanapinskas.

Svarbu pasirūpinti tinkamomis priemonėmis

Neretas vairuotojas nepasirūpina savo saugumu, ypač tamsiuoju paros metu. Netikėtai sugedus automobiliui, įjungia avarinį signalą, bet pamiršta kitiems vairuotojams pranešti apie save. Todėl šviesą atspindinčią liemenę būtina laikyti automobilio salone, lengvai pasiekiamoje vietoje, o ne, kaip dažnai nutinka, bagažinėje. Kelių eismo taisyklės (KET) aiškiai sako, kad iš sugedusio automobilio vairuotojas turi išlipti jau vilkėdamas šviesą atspindinčią liemenę.

Kitas svarbus dalykas –  pats tempimo lynas. Ar jis atitinka reikalavimus, yra tvarkingas ir nesukels nepatogumų ir pavojaus ne tik tempimo procesą atliekantiems vairuotojams, bet ir kitiems eismo dalyviams.

„Lyną būtina patikrinti –  ar nėra įtrūkimų, atplaišų. Jam taip pat galioja trys reikalavimai. Pirmasis –  lanksti vilktis neturi būti trumpesnė nei 4 ir ilgesnė nei 6 metrai. Antra, vilkimo juosta negali būti siauresnė nei 5 centimetrai.

Jeigu velkama su kažkokia virve, kuri nevisai pritaikyta automobilio tempimui, tarpuose ji turi būti pažymėta vėliavėlėmis ar kaspinėliais, kad kiti vairuotojai tą lyną aiškiai matytų ir neįvažiuotų į tarpą“, – paaiškina D. Kanapinskas.

Ne mažiau svarbu pasirūpinti ir kita įranga, pavyzdžiui, vilkimo kilpa.

„Užkabinti tempimo lyną ant galinės automobilio dalies paprastai ganėtinai lengva. Jį galima tvirtinti ant kablio ar specialios stacionarios kilpos. Tuo metu priekyje vis dažniau yra įsukama kilpa ir ją reikėtų įsukti tvirtai, ne su ranka, kiek pakanka, bet užkišti dar kažką ir paveržti. Ne per stipriai, bet pakankamai tvirtai, kad važiuojant kilpa nesisukiotų ir neatsilaisvintų“, – pataria D. Kanapinskas.

Dažna klaida – netinkamai naudojama avarinė šviesos signalizacija

Ne retas atvejis, kai tempimo procesą vykdantys vairuotojai netinkamai naudoja automobilių žibintus ar avarinę šviesos signalizaciją.

„Velkamasis visada turi įsijungti avarinį šviesos signalą, velkantysis – tik tam paros metui skirtus žibintus. Dažnai tenka matyti, kad abu įjungia avarinę signalizaciją. Tai gali klaidinti kitus vairuotojus, pavyzdžiui, važiuojančius iš priekio, kurie nesupranta, ar tai stovintis, ar visgi tempiantis automobilis, o gal įvykusi avarija“, – kas ir kokius žibintus turi naudoti, primena D. Kanapinskas.

Tačiau, pavyzdžiui, nakties metu galima naudoti ir gabaritinius žibintus. Bet būtina įvertinti tam tikras sąlygas.

„Tokioje situacijoje galima viską paaiškinti dvejopai. Reikia analizuoti situaciją, ar variklis veikia, ar ne. Jei veikia, reiškia, generatorius gamina elektrą ir jei įjungsiu žibintus –  viskas bus gerai. Žinoma, šviesiu paros metu gal tai būtų perteklinis šviesos prietaisų naudojimas.

Jei neveikia variklis, reikia atkreipti dėmesį, kad yra labai ribotas elektros kiekis, kurį aš galiu greitai išnaudoti, todėl geriausia įjungti tik tai, kas privaloma – avarinę šviesos signalizaciją“, – kaip ir kokius žibintus galima naudoti, pataria D. Kanapinskas.

Jeigu velkamajame automobilyje neveikia jokie žibintai, net avarinė signalizacija, tuomet ant galinės jo dalies būtina privirtinti trikampį šviesą atspindinį avarinį ženklą. Jį kiti vairuotojai matys pakankamai aiškiai, kad suprastų, jog priekyje esanti transporto priemonė yra sugedusi.

Blogai įtemptas lynas gali sukelti avariją

Automobilio tempimas sudėtingas procesas, todėl būtina atkreipti dėmesį į kelis dalykus. Vienas jų – stengtis, kad tempimo lynas visada būtų įtemptas, nes jo atsipalaidavimas gali sukelti avariją.

„Tenka matyti atvejų, kai lynas nutrūksta. Dažnai tai būna pradedant tempimą, bet ne rečiau ir tempiant, kai velkamasis pradeda vytis vilkiką, lynas nukrenta ant žemės ir palenda po ratu. Tai tas pats, kas užminti ant atsirišusio batraiščio. Tokiu atveju, automobilį gali sumėtyti ir galima sukelti eismo įvykį“, – pagrindinę grėsmę, kas gali nutikti atsipalaidavus tempimo lynui, įvardija D. Kanapinskas.

Tam, kad lynas nuolatos būtų įtemptas, galima naudoti tempiamo automobilio stabdžius. Taip galima kontroliuoti vilkimo lyno įtempimą, tačiau negalima ir persistengti, nes yra tikimybė perkaitinti stabdžių sistemą, todėl tai reikia daryti atsižvelgiant į situaciją.

Aiškiai nustatytas tempimo greitis

Kadangi tempiant sugedusį automobilį dažniausiai jame tinkamai nefunkcionuoja pagrindinės sistemos, vilkimo greitis yra griežtai ribojamas. Būtina įvertinti maršrutą, kuriuo automobilis bus tempiamas ir nepamiršti, kokiuose keliuose tai daryti draudžiama.

„KET labai aiškiai apibrėžta, kad tempiant lanksčia vilktimi greitis negali būti didesnis nei 50 km/val. Tai galioja tiek mieste, tiek užmiestyje. Žinoma, negalima pamiršti, kad automobilio su lanksčia vilktimi negalima tempti magistraliniuose keliuose ir greitkeliuose. Ten galioja minimalaus greičio limitas, kuris yra 60 km/val.“, – greičio aspektą pažymi D. Kanapinskas.

Žinoma, dėl tokio sąlyginai nedidelio greičio gali kilti ir problemų. Nedidelis greitis provokuoja kitus vairuotojus kliūtį kuo greičiau aplenkti, bet tai ne visada yra teisinga ir saugu.

„Dažna kito vairuotojo logika, kad jei tu lėčiau važiuoji, aš tave greičiau aplenksiu. Bet neretai tokie vairuotojai neįvertina, kad velkamajame automobilyje dažniausiai neveikia variklis, o tai reiškia, kad neveikia ir jokie stabdžių ar vairo stiprintuvai.

Velkamo automobilio vairuotojas viską turi daryti iš jėgos, stabdymas tampa sunkiu ir neefektyviu. Todėl jeigu kažkas užlys ir reikės staigiai stabdyti, velkamas automobilis gali nespėti sustoti ir atsitrenkti į velkantįjį, o šis į tą, kuris užlindo. Todėl ne visada būna taip, kad kaltas yra tas, kuris atsitrenkia į galą“, – nesukelti papildomų rūpesčių, ragina D. Kanapinskas.

Įpročius keičia draudikai

Vis dažniau įsigyjant privalomąjį civilinės atsakomybės automobilio draudimą vairuotojui suteikiama ir nemokama pagalbos kelyje paslauga. Kaip LRT.lt teigia „Falck Lietuva“ operacijų vadovas Ignas Krasauskas, vairuotojų dalis, kurie pasinaudoja šia paslauga, nuolat auga.

„Kasmet šios paslaugos paklausa padidėja 15–20 proc. Tą būtų galima sieti su klientais, kurie pasinaudoja pagalbos kelyje paslauga ją įsigiję kartu su civilinės atsakomybės draudimu. Pasinaudoje vieną kartą, jie vėliau nebeieško draugo ar kaimyno, kuris galėtų padėti“, – kodėl ir kaip keičiasi vairuotojų įpročiai, komentuoja I. Krasauskas.

Kalbant apie konkrečius skaičius, net vienos dienos iškvietimų kiekis stebina.

„Kadangi aptarnaujame ne vieną draudimo kompaniją, matome, kad reikia padėti ne vienam naują automobilį įsigijusiam vairuotojui. Per dieną sulaukiame apie 30 užsakymų. Važiuojame į avarijų vietas, padedame jiems transportuoti automobilius iki serviso. Per mėnesį turime apie 1800 iškvietimų“, – kaip dažnai tenka padėti į bėdą pakliuvusiems vairuotojams pasakoja I. Krasauskas.

Komentuodamas situaciją vasaros metu, pašnekovas pastebi, kad padažnėja atvejų, kai sugedusius automobilius tenka transportuoti iš užsienio valstybių.

„Nuo gegužės vidurio iki rugsėjo vidurio yra aktyviau naudojamasi tokia paslauga. Jei paprastai per mėnesį būna apie 15 iškvietimų, vasaros metu jų sulaukiame apie 30 ir daugiau“, – kaip dažnai tenka padėti vairuotojams užsienyje LRT.lt pasakoja I. Krasauskas.