Po ilgos pertraukos Lietuvoje benzino ir dyzelino kainos vėl susilygino, o kai kuriose degalinėse pastarieji degalai jau netgi ir pigesni. Tokie kainų pokyčiai nustebino ne tik vairuotojus, bet ir kai kuriuos ekonomistus, kadangi nuo vasario 5-osios ES įvedus naujas sankcijas rusiškoms naftos produktams, buvo diskutuojama apie galimą šoką. Akivaizdu, kad jo išvengta. Kodėl?
Vertino atsargiai
„Didmeninė ir mažmeninė dyzelino kaina Lietuvoje jau yra mažesnė negu prasidėjus karui Ukrainoje. Kainos nuosmukis pastarosiomis savaitėmis nustebino, nes SEB grupėje buvome atsargūs dėl galimų pasekmių dyzelino rinkai, įsigaliojus ES draudimui importuoti rusiškus degalus.
Bet skaičiai švieslentėse rodo, kad ES su kitų šalių pagalba bent kol kas ir vėl susitvarkė sėkmingai. Jeigu tokia dyzelino kaina išsilaikytų, tai būtų dar vienas svarbus žingsnis, laukiant toliau mažėjančios infliacijos Lietuvoje“, – apie degalų kainų pokyčius teigė ekonomistas Tadas Povilauskas.
Savo ruožtu Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, ekonomistas Marius Dubnikovas atkreipė dėmesį, kad degalų kainos į planuojamas sankcijas sureagavo dar iki jų įvedimo, tačiau padėtį leido stabilizuoti tinkamai atlikti ES šalių namų darbai.
„Reakcija ir aukštos kainos atsirado, nes, skelbiant sankcijas Rusijai, visi suprato, kad reikia pildyti savo rezervuarus ir atsargas. Ir natūralu, kad padidėjus paklausai, dyzelino kaina buvo padidėjusi. Dabar situacija normalizuojasi, dėl dyzelino yra užtikrintos sutartys iš Arabų, iš Azijos ir pan. Užtat mes dabar kai kur matome dyzeliną netgi pigesnį už benziną“, – kalbėjo jis.
Eksperto teigimu, šiuo atveju sankcijos netgi davė ir teigiamą efektą, pradedant naftos akcijomis ir baigiant apribota rusiškos naftos kaina 60 JAV dolerių už barelį. „Matome, kad tai stabilizavo ir pasaulinę rinką apie 80 JAV dolerių už barelį. Rusiška nafta „Urals“ dabar kainuoja apie 50–60 JAV dolerių. Tai lemia ir pigesnį dyzeliną, nes viena pagrindinių dedamųjų kaip ir atpigo“, – aiškino M. Dubnikovas.
Teigiama orų įtaka
Ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, nuogąstavimus dėl degalų kainų padėjo įveikti ir vyravę gana šilti orai, lėmę mažesnę dyzelino paklausą.
„ES įmonės ir savivaldybės planavo dyzeliną kaip elektros gamybos ir šildymo komponentą. Bet kadangi vyravo šilti orai ir gamtinių dujų kaina buvo pakritusi, sumažėjo ir dyzelino paklausa“, – kalbėjo jis.
Tiesa, anot A. Izgorodino, įtaką naftos rinkai daro ir įvairios fundamentalios priežastys, pavyzdžiui, Europos Centrinio Banko vykdoma politika, lemianti aukštas palūkanų normas.
„Iš vienos pusės – tai yra agresyvi Europos Centrinio Banko komunikacija dėl palūkanų. Iš kitos pusės, tos aukštos palūkanos realiai jau pradeda veikti ir finansų sektorių bei ekonomiką. Tarkime, ypač praėjusios savaitės pabaigoje ir šios pradžioje išryškėjo naftos kainos kritimas, kai pasirodė informacija apie du iš rinkos pasitraukusius JAV komercinius bankus. Jie iš rinkos pasitraukė būtent dėl aukštų palūkanų. Manau, kad rinka šiuo metu gyvena nerimo ir neapibrėžtumo nuotaikomis“, – dėstė jis.
Lemia ir maržos
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas Virgilijus Poderys šią savaitę surengtame renginyje žiniasklaidai kalbėjo, kad dyzelinas artimiausiu metu turėtų tapti pigesnis nei benzinas ir grįš įprasta situacija.
„Dyzelino kainos praėjusį pirmadienį artėjo prie benzino ir, matyt, yra tendencija, kad bus grįžta į normalią padėtį, kai dyzelinas mažmeninėje rinkoje yra pigesnis už benziną. Kai kuriose degalinėse jau vakar (trečiadienį – BNS) jos susilygino arba dyzelinas net yra pigesnis“, – žurnalistams ketvirtadienį teigė V. Poderys.
V. Poderio teigimu, pernai išaugusias degalų kainas lėmė ne naftos, o jos produktų gamintojų marža, taip rodo agentūros atlikta benzino ir dyzelino kainų sandaros analizė.
„Spaudoje dažnai matome, kad visą laiką prisirišama prie naftos kainos. Mes atkreipiame dėmesį, kad pagrindinis dalykas, ką mes matome ir ką rodo mūsų (kainų sandaros – BNS) analizė, kad gamintojo marža lemia (didesnes degalų kainas – BNS)“, – sakė V. Poderys.
„Gamintojai ir perdirbėjai naudojasi įtempta padėtimi rinkoje ir jų marža, kurią jie taiko, priklauso nuo to, kiek nervingos arba nenervingos yra rinkos. Ir jos (maržos – BNS) išaugo, be abejo, tada, kai buvo karas“, – pridūrė jis.
