Pažangių technologijų diegimas automobiliuose daugeliu atvejų yra sveikintinas, tačiau čia taip pat reikia jausti saiką. Dideli jutikliniai ekranai ir šios technologijos pagrindu veikiantys valdymo paviršiai atrodo šiuolaikiškai, tačiau vairuotojai dar nepasiruošę visiškai atsisakyti apčiuopiamų fizinių mygtukų. Technologijų pažangą, salono dizainą ir valdymo patogumą bandantys suderinti automobilių gamintojai iki šiol ieško optimalių įrangos valdymo būdų, rašoma „Velocita“ pranešime žiniasklaidai.
Šią dilemą daugiausia lemia faktas, kad nors automobilio įrangos valdymas naudojantis jutikliniu ekranu suteikia platesnes nustatymų pasirinkimo galimybes, žmogus dėl lietimo pojūčio ir raumenų atminties didžiausią patogumą patiria spaudydamas fizinius mygtukus.
Ne mažiau svarbus yra ir saugumo veiksnys – jis išryškėjo dar 1986 metais rinkoje pasirodžius pirmajam serijinės gamybos automobiliui su lietimui jautriu ekranu – „Buick Riviera“. Jau tuomet vairuotojai skundėsi, kad toks valdymo būdas juos blaško.
Ilgainiui jutikliniai ekranai patobulėjo, atsirado mažesni liečiamieji paviršiai ir netgi grįžtamasis ryšys, leidžiantis lengviau suprasti, kad funkcija tikrai buvo aktyvuota. „Audi“ ir „Mercedes-Benz“ modeliuose tam naudojami elektromagnetiniai solenoidai, o „Nissan Ariya“ elektromobilyje – elektrostatinis krūvis.
Vis dėlto net ir tokios daugiausia prabangiuose keturračiuose diegiamos priemonės negali atstoti fizinių mygtukų, todėl kai kurie gamintojai jau ryžtasi plačiau taikyti šį paprastą ir laiko patikrintą sprendimą.
Pavyzdžiui, „Citroën“ automobiliuose kondicionieriaus valdymas anksčiau buvo perkeltas į jutiklinius ekranus, tačiau naujausiose versijose vėl grąžinti tam skirti fiziniai mygtukai. „Mazda“ dėl vairuotojų patogumo ir saugumo, apskritai, neketina perkelti svarbiausių funkcijų valdymo į ekranus.
Patogumas svarbesnis už stilių
Prieš paplintant jutikliniams ekranams, naujų modelių salonai buvo perkrauti mygtukais – čia itin išsiskyrė BMW modeliai. Visgi diegiant naujas technologijas jų skaičius buvo sumažintas iki minimumo.
Žurnalo „Keturi ratai“ bendraautoris Renaldas Gabartas tarp dviejų kraštutinumų labiau būtų linkęs rinktis perteklinį fizinių mygtukų skaičių. Anot žurnalisto, vairuodamas automobilį ilgesnį laiką, juos imi naudoti visiškai intuityviai – centrinės konsolės link besitiesianti ranka pati randa, ką reikia paspausti ar pasukti.
„Reikiama funkcija pasinaudoji neatitraukdamas akių nuo kelio. Toks valdymas visiškai neblaško dėmesio, o tai – esminis privalumas. Aišku, yra ir trūkumų, o vienas svarbiausių – mygtukams išdėstyti reikalingas didesnis plotas. Tai gerokai apsunkina dizainerių užduotis: dideli mygtukai atrodo gremėzdiškai, o mažus nepatogu baksnoti“, – komentuoja pašnekovas.
Ryškiausi įrangos valdymo perkėlimo į jutiklinius ekranus pavyzdžiai, pasak R. Gabarto, yra „Tesla“ elektromobiliai. „Model S“ montuojamas 17 colių įstrižainės ekranas perėmė daugumą įprastų valdymo funkcijų: automobilio priekyje liko tik elektros pavaros aktyvavimo mygtukas, o visa kita įranga buvo valdoma liečiant ekraną.
„Viena vertus, tai lyg ir gerai, nes viename plote sutelkti visi valdymo įrankiai. Vertinant dizainą, tai taip pat atrodo itin efektingai – salonas itin apgalvotas ir neperkrautas. Vis dėlto, norint pasinaudoti viena ar kita funkcija, jos tenka ieškoti vidiniuose multimedijos įrangos polapiuose. Greitai nepavyktų pakeisti netgi klimato kontrolės parinkčių, o tai tikrai nėra patogu“, – konstatuoja žurnalistas.
Gamintojai ieško optimalaus sprendimo
R. Gabartas priduria, kad technologijų galimybes demonstruojantys gamintojai visgi turėtų jausti saiką. Jo manymu, perteklinį įrangos valdymo perkėlimą į jutiklinius ekranus gerai iliustruoja dalis naujųjų prabangiausių modelių. Pirmą kartą atsisėdus prie tokio automobilio vairo įrangos parinkčių keitimas gali būti rimtas iššūkis.
„Blogai tai, kad įprastai naudojantis tokia įranga reikia atlikti pernelyg daug papildomų žingsnių. Pasirinkimo galimybės gali būti labai plačios, tačiau siekiant naudojimo patogumo kai kuriais atvejais jų galėtų būti netgi mažiau“, – pastebi automobilių apžvalgininkas.
Automobilių gamintojai pastaraisiais metais bando rasti optimalų variantą tarp naujos kartos jutiklinių ekranų ir šios technologijos pagrindu veikiančių valdymo paviršių bei laiko patikrintų fizinių mygtukų.
Pavyzdžiui, „Citroën“ pasirinko aiškiai pažymėtus kondicionieriaus, sėdynių šildymo, langų apipūtimo, garso reguliavimo, durų užrakinimo, oro srauto intensyvumo, recirkuliacijos, centrinio ekrano pagrindinio meniu ir pagalbinių sistemų lango aktyvavimo mygtukus. Sprendimas – mėlynu ir raudonu taškais šiuose modeliuose pažymėti temperatūros reguliavimo mygtukai. Tuo pat metu daugelis kitų funkcijų Prancūzijos gamintojo modeliuose valdomos per jutiklinį ekraną.
„Sunku pasakyti, kada tos paieškos baigsis, juolab kad įvairių žmonių poreikiai ir supratimas apie tai, kas yra gerai, smarkiai skiriasi. Manau, todėl visuomet išliks pasirinkimo įvairovė – automobilių gamintojai savo modeliuose diegs skirtingas technologijas“, – apie pasirinkimo laisvę kalba R. Gabartas.
Naudotis ekranu turi būti paprasta
R. Gabarto vertinimu, siekiant užtikrinti patogumą, kiekviename automobilyje turėtų būti oro kondicionierius šildymo sistemos, garso aparatūros, šviesų, stovėjimo stabdžio ir durų bei langų valdymo mygtukai arba rankenėlės. Greta naudojimo patogumo įprastų mygtukų pranašumas yra mažesnė įrengimo kaina. Ypač kuomet kalbama apie juos iš dalies imituojančius, grįžtamąjį ryšį suteikiančius jutiklinius mygtukus.
„Pavyzdžiui, „Tesla“ elektromobiliuose nėra išorinės stovėjimo stabdžio rankenėlės, o ir naudojantis multimedijos sistema jį aktyvuoti ne taip paprasta, nes turi būti įvykdytas tam tikras algoritmas. Techninių apžiūrų centruose dėl to kartais susidaro anekdotinės situacijos“, – perteklinio funkcijų valdymo perkėlimo į jutiklinius ekranus pavyzdį pateikia pašnekovas.
Valdyti įrangą liečiant ekraną gali būti patogu, tačiau sistemoje reikia pateikti aiškiai suprantamas nuorodas. R. Gabartui ypač patinka gerai apgalvota jo kasdienio ankstesnės kartos „Volkswagen Passat“ valdymo įranga, kurioje dalis funkcijų perkelta į nedidelį, tačiau lengvai valdomą centrinį ekraną. Kai kurie gamintojai, kaip antai „Citroën“, šiuo atveju akcentuoja ne ekrano dydį, o ryškumą ir galimybę lengvai įskaityti informaciją.
„Apskritai aš nemanau, kad fiziniai mygtukai ilgainiui visiškai išnyks. Net ir tuomet, kai keliuose važinės savavaldžiai automobiliai, vis tiek reikės palikti vairuotojui kažkokias galimybes perimti valdymą ar greitai ir lengvai keisti komforto įrangos parinktis. Ateitis su visa išmaniąja įranga turi būti patogi“, – reziumuoja žurnalistas.
