Degalinių švieslentėse galima išvysti kiek neįprastą vaizdą – dyzelinas yra brangesnis nei A95 markės benzinas. Matydami tokią situaciją Vyriausybės atstovai prakalbo apie planus mažinti akcizą degalams. Visgi ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad priėmę tokį sprendimą liktume nesąžiningi patys sau. Be to, anot eksperto, dabar netgi tinkamas metas kaip tik pagalvoti apie degalų akcizo didinimą.
Lėmė dyzelino paklausa
Šiuo metu dyzelino kaina Lietuvoje svyruoja apie 1,9–2 eurus už litrą priklausomai nuo degalinių tinklo. Lyginant su A95 markės benzino kaina, dyzelinas brangesnis apie 10 euro centų.
Kaip pirmadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto svarstymuose dėl kylančių degalų kainų ir galimų sprendimų teigė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, didmeninė dyzelino kaina staigiai šoktelėjo ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje dėl didelio jo poreikio.
„Dabar vyksta dyzelino siuntų iš Artimųjų Rytų, Indijos, kitų Azijos šalių ieškojimas. O tai reiškia, kad reikia mokėti daugiau. Ir ką mes matome? Kad labai stipriai šoko dyzelino perdirbimo marža ir apie 30 centų to viso šuolio, ką matėme praėjusią savaitę, atėjo iš tos maržos šuolio. Tie pinigai gali atsidurti naftos perdirbimo versle trumpuoju laikotarpiu“, – kalbėjo T. Povilauskas.
Anot jo, išaugusios perdirbėjų maržos yra reakcija į nuogąstavimus, kad gali pritrūkti dyzelino tarptautinėje rinkoje. Todėl dyzelino kaina augo netgi labiau nei naftos kaina. Visgi ekonomistas prognozuoja, kad toks efektas – tik laikinas.
Didelių pokyčių nebus
Analogiškos nuomonės laikosi ir portalo LRT.lt kalbintas „Luminor“ banko ekonomistas Ž. Mauricas. Pasak jo, dyzelino brangimas iš dalies buvo nulemtas tam tikros panikos ir žmonių skubėjimo.
„Manyčiau, tai yra laikinas šuolis. Kylant kainoms, vartotojai suskubo pirkti degalų daugiau, negu jiems jų reikia. Ir tokiu atveju degalinių tinklai, siekdami išvengti degalų trūkumo, pakėlė kainas dar labiau, nei jos turėjo kilti. O dabar naftos kainos pačiuožė žemyn per pastarąsias dienas, tad šios kainos yra pakibusios ore. Visgi jos neišvengiamai kris žemyn“, – tikino Ž. Mauricas.
Atsižvelgdamas į tai ekonomistas nesiryžo vertinti, ar dabartinės dyzelino kainos gali paskatinti lietuvius keliauti pigesnių degalų į Lenkiją, nors degalų kainų skirtumas tarp Lenkijos ir Lietuvos degalinių siekia apie 30 euro centų.
Akcizus galima būtų didinti
Ž. Mauricas taip pat nepritarė valdžios keliamai idėjai peržiūrėti ir galbūt sumažinti akcizą degalams. Anot ekonomisto, šiuo metu svarbiau yra mažinti naftos, ypač rusiškos, paklausą, o tai kartu galėtų padėti išspręsti aukštos naftos kainos problemą ir išlaikyti griežtą Vakarų šalių toną Rusijos atžvilgiu.
„Nemanau, kad tai yra geras sprendimas. Tiesiog degalų kaina turi sumažinti jų paklausą, o tai išspręstų ir brangstančios naftos problemą. Nes kai paklausa mažėja, mažėja ir kaina. Taip būtų pasiekti ir Vakarų šalių tikslai, nes turėtume efektyvias sankcijas Rusijai, o naftos kaina nebūtų labai didelė“, – LRT.lt teigė Ž. Mauricas.
Pasak pašnekovo, siekiant mažinti degalų paklausą kaip tik būtų galima svarstyti galimybę akcizą degalams dar labiau padidinti, taip išlaikant aukštas degalų kainas ir paskatinant žmones rinktis kitas alternatyvas.
„Jeigu pradėsime subsidijuoti degalus, kaip darė Lenkija, tai nebūsime sąžiningi sau. Išeitų veidmainystė, nes investuojame į žaliąją energetiką, bet vos tik degalų kaina pakyla, iškart kalbame apie kuro subsidijavimą. Tad reikėtų apsispręsti, kokia yra mūsų strategija.
(...) Galima atsisakyti nebūtinų kelionių, svarstyti apie alternatyvų transportą. Yra geras laikas pagalvoti apie elektromobilio įsigijimą, nes elektros kaina jau nebėra tokia didelė kaip, tarkime, gruodžio mėnesį. O degalų kaina yra gerokai didesnė. Tad elektromobilio atsipirkimas dabar yra pakankamai neblogas“, – svarstė ekonomistas.
