Liepą pakrikštytas naujas ir modernus Smiltynės perkėlos keltas „Klaipėda“ retai kursuoja tarp Klaipėdos ir Smiltynės krantų. Aiškinama, kad kelis milijonus eurų kainavusį laivą kol kas naudoti neapsimoka.
Naujasis Smiltynės perkėlos keltas „Klaipėda“ iškilmingai buvo pakrikštytas liepos pabaigoje, tačiau iki pat šiol ne itin daug žmonių išbandė kelionę šiuo laivu į Kuršių neriją ar iš jos.
Iškilmingos ceremonijos metu žadėta, kad keltas tarp Smiltynės ir uostamiesčio pradės kursuoti vos tik plaukti juo bus apmokyta įgula. Kaip galima starto data minėtas ruduo.
Smiltynės perkėlai perimant laivą akcentuota, kad „Klaipėda“ vienu metu galės perkelti daugiau keleivių ir automobilių nei kiti įmonės keltai. Skelbta, kad šiuo 60 m ilgio ir 14 m pločio keltu bus galima pervežti iki tūkstančio keleivių arba ne mažiau kaip 40 lengvųjų automobilių ir 600 keleivių, arba aštuonis krovininius automobilius, kurių kiekvieno bendroji masė siekia iki 44 tonų. Planuota, kad „Klaipėda“ dirbs tiek Naujosios, tiek Senosios perkėlos terminaluose.
Vis dėlto net ir įsibėgėjus žiemai pajūrio svečiai šį keltą dažniau mato prišvartuotą Naujosios perkėlos krantinėje, o ne plaukiantį.
Kol kas eksploatuoti neapsimoka
Smiltynės perkėlos generalinis direktorius Mindaugas Čiakas LRT.lt teigė, kad rugsėjį keltas buvo naudojamas, tačiau vėliau procesas sustojo – žiemą modernaus laivo eksploatuoti neapsimoka.
„Plaukė. Mes jį naudojome, bet kadangi jis yra didesnis nei kiti mūsų keltai, žiemą jį nelabai ekonomiška naudoti. Dabar apie 1 tūkst. automobilių per parą keliame, vasarą būna apie 5 tūkst. Tuose mažesniuose mūsų keltuose telpa apie 30–32 automobilius, bet ir šitie keltai kasdien nebūna pilni. Gal ryto valandomis būna pilnas, bet šiaip nė pusės nebūna – 12 mašinų, savaitgalį – gal 15. Naudojant „Klaipėdą“, išvis būtų tik trečdalis užimta, o vasarą jis mums labai pagelbės“, – aiškino M. Čiakas.
Tiesa, įmonės vadovas pripažįsta, kad įrenginiai turi būti naudojami, tad žadama, jog laivas pradės plaukioti. Šiuo metu neplanuojama, kad „Klaipėda“ stos dirbti vietoj kurio nors iš plaukiojančių senesnių keltų. Kelis milijonus eurų kainavęs pirkinys bus laivyno paspirtis vasarą ir padės mažinti kelto laukiančiųjų eiles.
„Vasarą Naujojoje perkėloje dirbdavo 3 keltai, o per piką, ypač savaitgaliais, nespėdavo kelti 3 keltai, dabar į liniją stos 4. Turėdavome tokių dienų, kad jeigu vienas iš keltų sugesdavo, tai net ir pusdienio remontas mums būdavo tragedija. Tada perkėla pradėdavo kimštis. Jeigu lieka tik 2 keltai, pasidaro tragiška situacija. Tad tas keltas sustiprins pajėgas ir, jeigu kas iš rikiuotės iškris, jis tikrai pagelbės“, – sakė M. Čiakas.
Valdyti laivą išmoko tik 1 iš 12 kapitonų
Atrodo, kad artimiausiu metu laivas kursuoti dar nepradės, mat iš 12-os įmonės kapitonų valdyti „Klaipėdą“ kol kas yra apmokytas tik 1 kapitonas.
„Dar tik vienas kapitonas instruktuotas, kaip šiuo keltu plaukti. Dabar kapitonas karantinuojasi, o kai grįš, turi dar kitus kapitonus apmokyti. Pas mus yra 12 kapitonų, visi turi pereiti instruktažą, kadangi mūsų kapitonai rotuojasi pagal keltus, kad jeigu būtų atostogos ar liga, galėtų vienas kitą pakeisti. Paruošime 4–5 kapitonus ir leisime į liniją“, – tikino M. Čiakas.
Vieno kapitono mokymai plaukti naujuoju keltu trunka apie porą savaičių, tačiau pastebima, kad žiemą Smiltynės perkėloje yra gana sudėtingas periodas, mat po vasaros darbymečio, kai dirba visi kapitonai bei kiti įgulų nariai, sumažėjus darbo krūviui žmonės pradeda atostogauti, taigi, derinant mokymų tvarkaraštį, gali kilti tam tikrų iššūkių.
Tikimasi, kad visi kapitonai, mechanikai dirbti laive bus pasirengę iki balandžio 1 dienos.
„Įranga yra nauja, daugiau kompiuterizuota ir pajausti keltą kapitonams reikia, nes jis kitaip valdomas. Keltuose sudėtingiausia operacija yra švartavimasis. Per dieną žiemos metu kapitonas atlieka 15 reisų, tai yra 30 švartuočių, vasarą vienas keltas atlieka 30 reisų. Gerai, jeigu oras geras, tada jis lengvai prieina, bet jeigu kanale srovė arba vėjas, tai jau sunkiau – reikia pajusti“, – aiškino pašnekovas.
Smiltynės perkėlos vadovas teigė, kad žiemą kiek gaila eksploatuoti naująjį keltą, mat stiprūs vėjai keltus tranko į kranto atmušas ir šie apsidaužo.
„Mes jį pasaugome – neslepiame šito“, – sakė M. Čiakas.
Aiškinama, kad neplaukiančio laivo išlaikymo išlaidos – minimalios. Prišvartuotam laivui iš kranto tiekiama elektra, mašinų skyriuje palaikoma apie 5 laipsnių temperatūra.
„Nėra didelio skirtumo, kuris keltas stovės, vis tiek jie elektros energiją naudotų. Aišku, naujesnio kelto šilumos izoliacija yra geresnė negu senų keltų. Tai yra šioks toks pliusas. Varikliai nesisuka ir degalų sąnaudų nėra“, – dėstė M. Čiakas.
6,5 mln. eurų vertės sutartį dėl universalaus keleivinio ir krovininio kelto statybos užsakovas Smiltynės perkėla su Vakarų Baltijos laivų statykla pasirašė praėjusių metų gegužę, o darbai pradėti rugsėjį. Laivo projektavimo darbus atliko kita Vakarų laivų gamyklos įmonių grupės bendrovė „Western Baltic Engineering“.
