Aplinkos ministerija jau anksčiau pristatė automobilių taršos mokesčio reformą – buvo siūloma taikyti ne tik automobilių registracijos, tačiau ir metinį taršos mokestį. Vis dėlto atsižvelgus į pastabas reformoje numatytos sąlygos koreguojamos – registracijos mokestis naikinamas, o metinio taršos mokesčio tarifai bus didesni.
Kasmetiniai mokesčiai bus didesni
Iki šiol buvo siūloma, kad dabar galiojantis automobilių registracijos mokestis, kuris taikomas tiek pirmą kartą registruojamoms, tiek perregistruojamoms transporto priemonėms, įsigaliojus automobilių taršos mokesčio reformai, būtų skaičiuojamas tik iš užsienio įvežtoms, pirmą kartą šalyje registruojamoms transporto priemonėms, o kartu būtų taikomas ir metinis mokestis.
Atnaujintame Motorinių transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projekte numatyta, kad iki šiol taikyto registracijos mokesčio nebeliks, o siūlyti metinio mokesčio tarifai nuo 0,28 iki 0,75 Eur/g būtų didinami ir pasiektų nuo 0,56 iki 1,50 Eur/g, dėl to vairuotojų sumokama metinė taršos mokesčio suma taip pat būtų dvigubai didesnė, nei siūlyta pradžioje.
Numatyta, kad taršos mokesčiui apskaičiuoti būtų taikoma formulė, apimanti du automobilio techninius parametrus – degalų naudojimo efektyvumą (kiek gramų anglies dvideginio emisijų tenka vienam kilometrui) ir oro taršos koeficientą (EURO standarto kriterijų).
Mokestis prieštarauja Europos Sąjungos teisei
Aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė LRT.lt teigė, kad Aplinkos ministerija iš viso surengė dvi viešąsias konsultacijas, po jų įvertinus ekspertų nuomonę buvo priimtas sprendimas registracijos mokesčio atsisakyti.
„Registracijos mokesčio taikymas galimai prieštarautų Europos Sąjungos teisei dėl vienos rinkos principo, kai iš kitų Europos Sąjungos šalių įvežami automobiliai, lyginant su esančiais vidinėje rinkoje, yra apmokestinami skirtingai. Apžvelgus šiuos kilusius klausimus buvo nuspręsta pereiti prie vieno, tačiau stipresnio instrumento, kuris iš esmės padėtų pasiekti tų pačių tikslų – mažinti aplinkos oro taršą ir mažinti poveikį klimato kaitai“, – sakė G. Krušnienė.
Pašnekovė aiškino, kad metinį mokestį skaičiuojant pagal ankstesnį pasiūlymą 8 iš 10 gyventojų būtų mokėję iki 100 eurų ir dar papildomas mokestis būtų skaičiuojamas transporto priemonę registruojant. Tokio siūlymo atsisakius, buvo nuspręsta sustiprinti metinio mokesčio poveikį.
„Lietuvai yra labai svarbu pasiekti numatytus tikslus – ypač mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus iš transporto sektoriaus. To nepadarius, šio dešimtmečio vidury grėstų iki 500 mln. eurų dydžio sankcijos iš Europos Sąjungos. Atsižvelgiant į tai buvo siekiama ambicingai sustiprinti naudotojo mokestį, kad ne tik turint taršų automobilį kiltų didesnis noras jo atsisakyti, tačiau net ir šiuo metu renkantis automobilį šis mokestis taptų svarbiu argumentu taršaus automobilio nesirinkti“, – aiškino aplinkos viceministrė.
Griežčiausios priemonės – taršiausiems
G. Krušnienė nurodė, kad padidinus metinio taršos mokesčio tarifus iki 100 eurų mokestį kasmet mokės 2 iš 10 gyventojų, o tokį patį mokesčio dydį nuo 2023 metų mokės ir beveik kiekvienas benzininio automobilio savininkas.
„Manome, kad net ir padidinę tarifus likome prie pakankamai nuosaikaus varianto, tačiau didesnis spaudimas bus jaučiamas taršiausių automobilių, kurių CO2 emisijos viršija 200 g/km ribą, segmente.
Aplinkos viceministrė teigė, kad įsigaliojus šiems pakeitimams dabar taikomas registracijos mokestis vis dar galiotų iki 2023 m. sausio 1 d., kada būtų pradėtas taikyti metinis automobilių taršos mokestis.
„Anksčiau registracijos mokesčio atsisakyti negalime, nes tiek Valstybinei mokesčių inspekcijai, tiek „Regitrai“ būtų neįmanoma pasiruošti per trumpesnį laiką, o ir žmonėms reikia duoti laiko prisitaikyti. Dėl to manome, kad metai būtų tinkamas laikas patiems įsivertinti situaciją, ypač žmonėms, vairuojantiems itin taršius automobilius. Iš esmės, didesni tarifai visa apimtimi įsigalios tik nuo 2025 metų, todėl iš viso gyventojai turės 3 metų pereinamąjį laikotarpį“, – komentavo G. Krušnienė.
Pokytis sveikintinas, tačiau yra „bet“
Automobilių skelbimų portalo „Autoplius.lt“ vadovas Artūras Mizeras teigė, kad sprendimas atsisakyti automobilių registracijos mokesčio yra teisingas, mat iki šiol jo taikymas stabdė automobilių parko atsinaujinimą.
„Tokio mokesčio taikymas šalyje jau eksploatuojamoms transporto priemonėms skatina jų savininkus atlikti mažiau sandorių, dėl to atsinaujinimas vyksta lėčiau. Jei kalbėtume apie pirmą kartą šalyje registruojamas transporto priemones, kurios dažniausiai į mūsų šalį patenka iš Vakarų Europos šalių, jų įvežimo taip pat nereikėtų riboti, nes taip savotiškai užsidarytume savame automobilių parke. Būtent dėl to taikant registracijos mokestį būtų pristabdytas atsinaujinimas, ko šiuo atveju nėra siekiama“, – komentavo A. Mizeras.
Pašnekovas aiškino, kad metinis automobilių taršos mokestis automobilių parko atsinaujinimui turi didesnę įtaką, tačiau svarbu ir tai, kad už taršą sumokama suma – daug reikšmingesnė ir aktualesnė didesnei daliai vartotojų. Vis dėlto jis pabrėžia, kad taikant tokį mokestį ypač svarbu atsižvelgti, ar žmonėms, kuriems bus taikomas šis mokestis, bus sukurta alternatyvų.
„Gyvenantiems mieste alternatyvų yra daugiau – viešasis transportas, infrastruktūra pritaikyta elektromobiliams, nuomos galimybės ir panašiai. Svarbu ir tai, kad didžiuosiuose miestuose gaunamos pajamos taip pat yra didesnės, dėl to čia gyvenantiems persėsti į mažiau taršų transportą taip pat yra lengviau. Kaimiškose vietovėse alternatyvų – labai mažai arba apskritai nėra, o dėl gaunamų mažesnių pajamų numatyta mokesčio suma, nepaisant to, kad automobilis naudojamas pakankamai retai, tampa išties labai reikšminga“, – įžvalgomis dalijosi „Autoplius.lt“ vadovas.
Užsienyje daugiau moka miestiečiai
A. Mizeras teigė, kad kitose šalyse metinis taršos mokestis kombinuojamas su mokesčiais, taikomais įvažiuojant į didžiuosius miestus ar jų centrus. Anot jo, taip pavyksta įgyvendinti socialiai teisingesnį mokesčio modelį, mat daugiausia sumoka tie, kurie turi daugiau alternatyvų, o ir pajamas gauna didesnes.
„Šiuo atveju mūsų šalyje einama vienu keliu – vienodo automobilių taršos metinio mokesčio įvedimo visiems gyventojams. Žinoma, galima suprasti ir to priežastis – pokyčiai yra reikalingi ir Lietuva gana stipriai atsilieka nuo kitų Europos šalių, todėl, norint įgyvendinti pokyčius bei pasiekti 2030-ųjų bei 2040-ųjų tikslus, reikia ryžtingų priemonių. Ko gero, dėl to ministerija pasirinko tokį mokesčio didinimo planą“, – aiškino A. Mizeras.
Specialistas pabrėžia, kad šiuo metu seną taršų automobilį pasikeisti į tokį, kurio CO2 emisijos neviršija 130g/km, kainuoja brangiai. Negana to, jis atkreipia dėmesį, kad, pradėjus taikyti metinį automobilių taršos mokestį, seno ir taršaus modelio vertė taip pat sumažės.
„Tikriausiai nė vienas vairuotojas Lietuvoje savo noru taršaus ir seno automobilio nesirinko, o tokį sprendimą priėmė atsižvelgdamas į finansines galimybes. Dėl to, net ir esant galimybei pasinaudoti dabar siūlomomis skatinimo priemonėmis elektromobiliams ar mažai taršiems automobiliams, barjeras vis tiek išlieka labai didelis“, – pažymėjo pašnekovas.
Rėžiai išliks tokie patys
Nors automobilių registracijos mokestis panaikinamas, o metinio mokesčio tarifai – didinami, aplinkos ministras teigė, kad numatyti taršos ribos rėžiai išliktų tokie patys, kaip ir iki šiol, 130 g CO2/km. Tarifas progresyviai didėtų nuo statistinio vidurkio – 160 g CO2/km – ribos. Paisant Seime patvirtintos Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės tikslų ir įsipareigojimų Europos Sąjungai, CO2 slenkstis kasmet būtų mažinamas: 2023 m. – 130 g CO2/km, 2024 m. – 120 g/km, 2025 m. – 110 g/km, 2026 m. – 100 g CO2/km.
