Vasarą prasidėjusi Kauno senamiestyje esančios Vilniaus gatvės rekonstrukcija tapo ginčo lauku tarp miesto valdžios ir paveldosaugininkų. Pastarieji, nesulaukę savivaldybės planų dėl vertingųjų savybių turinčių grindinio akmenų tvarkymo, surašė reikalavimą stabdyti darbus, o Kaunas dėl to kreipėsi į teismą. Verslo atstovai nuliūdę stebi situaciją: jei remontas užtruks, yra tikimybė, kad kai kurios vietos neišsilaikys ir duris užvers visam laikui.
Savivaldybė ignoravo pastabas
Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio skyriaus vyriausioji specialistė Asta Naureckaitė LRT.lt pasakojo, kad paveldosaugininkai dar balandį turėjo pastabų dėl Vilniaus gatvės tvarkybos darbų projekto. Dėmesio centre atsidūrė grindinio akmenys – Kauno senamiesčio vertingoji savybė. Anot pašnekovės, Vilniaus gatvės projekte numatyta aukštos kokybės, tvirta ir lygi pjauto granito plokščių, jungiant jas be siūlių, šaligatvių danga, taip pat minimalūs peraukštėjimai.
Tokiu būdu, paveldosaugos specialistų teigimu, patogiai gatve galėtų keliauti judėjimo negalią turintys žmonės arba tėvai su kūdikių vežimėliais, nes atsiranda galimybė maksimaliai išsaugoti nepakeistus, nenuskaldytus, nesužalotus tašyto grindinio akmenis.
„Kadangi darbų apimtys labai didelės, gaminių pasirinkimas labai platus, būtina parengti detalizuotus darbų brėžinius ir derinti juos KPD Kauno skyriuje papildomai“, – sakė A. Naureckaitė.
Tačiau žinių iš miesto valdžios nesulaukta. Liepos 28 dieną, jau prasidėjus pirmiems darbams, KPD Kauno skyrius kreipėsi į savivaldybę informuodamas, kad turi būti vykdoma nurodyta pastaba – būtina parengti detalizuotus darbų brėžinius, kuriuose būtų aiškiai išdėstytos grindinio vietos. Kauno valdžia turėjo nurodyti, kur numatoma palikti nepaliestus tašytus akmenis, kur būtų zonos, kuriose neišvengiamai atliekamas nežymus grindinio akmenų paviršiaus pritaikymas pėsčiųjų takui, turėjo būti parengti šių skirtingų zonų pjūviai, detalės, nurodytos ir aprašytos šiems darbams taikomas specialiosios technologijos.
„Šiame rašte KPD Kauno skyrius priminė, kad ne kartą savivaldybę yra įspėjęs dėl Vilniaus gatvės grindinio autentiškumo išsaugojimo ir keliančio abejonių visu gatvės perimetru grindinio nuplokštinimo. Priminė ieškoti sprendinių, užtikrinančių Kauno senamiesčio vertingosios savybės Vilniaus gatvės grindinio išsaugojimą ir teikti sprendinius KPD Kauno skyriui“, – pridūrė A. Naureckaitė.
KPD Kauno skyrius priminė, kad ne kartą savivaldybę yra įspėjęs dėl Vilniaus gatvės grindinio autentiškumo išsaugojimo ir keliančio abejonių visu gatvės perimetru grindinio nuplokštinimo.
A. Naureckaitė
Paveldosaugininkai reikalavo stabdyti rekonstrukciją
Rugpjūčio 13 dieną KPD Kauno skyrius nepritarė pasiūlymui, kuris susijęs su tašytų akmenų grindinio remontu, nes taip būtų pakeista Kauno senamiesčio vertingoji savybė. Anot A. Naureckaitės, Vilniaus gatvės saugomą autentišką tašytų akmenų grindinį pakeistų „nupjautais ir nudeginto paviršiaus akmenimis“.
Todėl rugsėjo 1 dieną Kauno paveldosaugininkai rekonstrukcijos rangovei – bendrovei „Autokausta“ – ir Kauno miesto savivaldybei surašė reikalavimą stabdyti Vilniaus gatvės esamų tašytų akmenų nulyginimo darbus iki atskiro KPD sprendimo, nes tai pažeidžia Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatas.
„Nurodyta rengti vertingosios savybės – tašytų akmenų grindinio detalės – tvarkybos sprendinį – detalizuotus darbų brėžinius – ir teikti KPD Kauno skyriui“, – teigė A. Naureckaitė.
Tačiau, jos teigimu, Kauno miesto savivaldybė su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – jį sustabdyti iki sprendimo bylos įsiteisėjimo dienos ir panaikinti.
Be to, A. Naureckaitės teigimu, KPD neturi duomenų, kad savivaldybė būtų kreipusis į vertinimo tarybą ir keistų Kauno senamiesčio vertingąsias savybes.
Ginčas persikels į Vilnių
Regionų apygardos administracinio teismo atstovė ryšiams su žiniasklaida ir visuomene Evelina Talalienė LRT.lt informavo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos skundas teisme gautas spalio 4 d.
Skundu prašyta panaikinti KPD Kauno skyriaus reikalavimą dėl Vilniaus gatvės dangos – tašytų akmenų. Taip pat teismo prašyta taikyti sustabdyti minėtą reikalavimą iki sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos ir leisti Kauno miesto savivaldybės administracijai vykdyti Vilniaus gatvės dangos rekonstravimo darbus pagal KPD Kauno skyriaus balandį išduotą galiojantį leidimą.
Teismas 2021 m. spalio 21 d. nutartimi prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmetė. Teismo vertinimu, tenkinus Kauno valdžios prašymą, gali būti padaryta iš esmės neatitaisoma žala kultūros vertybėms ir negrįžtamai sunaikinti istorinių objektų vertingąsias savybės.
„Šios kultūrinės vertybės apdorojimas, sunaikinant jos autentiškumą, sudarys tokius nuostolius miesto paveldui, kurie istorinių vertybių išsaugojimo prasme iš esmės taps neatitaisomi ir daug didesni nei pareiškėjos nurodomi laikini nepatogumai miestui ir verslui“, – konstatavo teismas.
Anot E. Talalienės, spalio 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracija apskundė nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT). Tačiau šiuose teismo rūmuose dar nėra numatytas posėdis dėl skundo nagrinėjimo.
Mano, kad remontas užtruks
Nors Vilniaus gatvės remontą pabaigti planuojama kitų metų vasarą, dėl teisinio ginčo šioje vietoje veikiantys verslininkai neslepia liūdesio. Jų manymu, yra tikimybė, kad darbai užtruks, o kai kurios įstaigos, nesulaukusios jų pabaigos, gali užverti duris visam laikui.
Biuro reikmenų parduotuvė „Jurasta“ yra viena iš tų įstaigų, kurios rekonstrukcijos metu veikia: atidarytas įėjimas iš kiemo pusės, o esant viduje pro langą galima stebėti remonto darbus. Anot parduotuvės projektų vadovės Eglės Každelytės, praėjus keliems mėnesiams nuo remonto pradžios, vis tiek jaučiama, kad klientų sumažėjo. Ji pridūrė, kad dar iki šių dienų sulaukia skambučių ir klausimų, ar parduotuvė dirba, kaip iki jos ateiti, nors negailėta skelbimų ir pranešimų, kad pirkėjai laukiami.
E. Každelytė pripažino, kad būtų nemalonu, jei darbai užsitęstų ir ilgiau būtų uždaryta gatvė pėstiesiems.
„Bet jau ir dabar buvome nusiteikę, kad, kaip ir beveik visi Kaune vykdomi projektai, darbai užtruks ilgiau dėl įvairiausių priežasčių. Buvome nusiteikę, kad tikrai ilgiau negu numatytus mėnesius užtruks. Tiesiog tikimės, kad bent jau padarys žvirgždą – kas daroma nuo praėjusios savaitės, kad nebus daugiau iškasinėta, pabaigs vamzdžius keisti. Ir galės žmonės žvyrkeliu ateiti iki mūsų ir kitų įstaigų“, – LRT.lt komentavo E. Každelytė.
Jeigu nutiktų taip, kad darbai užtruktų, pasak pašnekovės, būtų sunku įrodyti, dėl ko taip nutiko – ar dėl rangovų, ar dėl kitų priežasčių. Taip, pavyzdžiui, nutiko su Muzikinio teatro sodelio remontu: darbus svajota pabaigti liepą, tačiau granito plokštės iš Kinijos į Kauną atkeliavo tik prieš kelias savaites.
„Būtų malonus koks nors žingsnis iš savivaldybės pusės. Gal kompensacija pastatų savininkams, kad galėtų nuomą mažinti ar pan. Nes tikrai nemažai verslo įmonių, įtariu, nebegrįš čia, negalės sau leisti būti uždarytos ir mokėti nuomą pusantrų metų ar daugiau nedirbdamos“, – sakė biuro reikmenų parduotuvės „Jurasta“ projektų vadovė E. Každelytė.
Buvome nusiteikę, kad tikrai ilgiau negu numatytus mėnesius užtruks.
E. Každelytė
Stebisi, kad ginčas keliasi į teismą
Arčiau Rotušės esančioje gatvės atkarpoje įsikūrusi Motiejaus kepyklėlė taip pat atvėrė kitas duris į vidų. Tačiau, kaip sakė įstaigos vadovė Kristina Barzdaitė-Motiejūnienė, klientų yra mažiau, nes ir pačių žmonių Kauno senamiestyje yra mažiau – jie neturi ką ten veikti. Kalbėdama apie gatvės remontą, ji sakė, kad situacija ir ginčas atrodo keistai.
„Kai pradedu namuose daryti remontą, neieškau meistrų ir medžiagų – paprastai suplanuoju viską iš anksto. Kodėl čia nebuvo galima to padaryti – suplanuoti viską iš anksto? Man labai keista, kad dabar viskas keliasi į teismą. Nei ūkiškai, nei racionaliai atrodo tie veiksmai su didžiausia pagarba savivaldybei ir visai administracijai“, – LRT.lt teigė K. Barzdaitė-Motiejūnienė.
Jos teigimu, tikėtasi, kad Kauno valdžia, atsižvelgusi į karantino laikotarpį, nebūtų pradėjusi rekonstrukcijos. Be to, pašnekovės manymu, pati darbų pradžia nebuvo sąžininga verslui: nors apie ketinimus tvarkyti Vilniaus gatvę buvo žinoma anksčiau, apie darbų pradžią pranešta iki datos likus dviem savaitėms. Kepyklėlės savininkė taip pat nesiryžo spėlioti, kas būtų, jei užsitęstų remontas.
„Aš jau nustojau planuoti, karantinas išmokė nebeplanuoti. Žiūrime pagal situaciją einamuoju momentu, ką nors suplanuoti šiandien – neįmanoma. Mes labai tikėjomės, kad Kauno savivaldybė atsižvelgs [į situaciją]. Kadangi verslui reikia išsilaikyti, būdama atsakinga už savo darbuotojus ir už verslą, aš renkuosi geriau dirbti ir ieškoti išeičių pati, o ne spręsti problemas teismuose“, – sakė K. Barzdaitė-Motiejūnienė.
Rekonstrukcijos metu uždaryto restorano „Avilys“ direktorė Jurgita Norė teigė, kad teisinis ginčas ir tai, kad dėl to gali užtrukti darbai, liūdina. Pavalgyti norintiems klientams atidaryti duris ketinama vasarą, kai pasibaigs darbai, tam ruošiamasi jau dabar ir tikimasi, kad savivaldybė ir rangovai spės viską pabaigti.
„Jeigu situacija keisis, bandysime prisitaikyti, bet labai liūdna. Dar iki šios rekonstrukcijos mes buvome įspėti, bet ruošėmės atsidaryti vasarą. Jeigu neatsidarysime, tada labai liūdna, kad kažkas stabdo“, – LRT.lt sakė J. Norė.
Kai pradedu namuose daryti remontą, neieškau meistrų, medžiagų – paprastai suplanuoju viską iš anksto. Kodėl čia nebuvo galima suplanuoti visko iš anksto?
K. Barzdaitė-Motiejūnienė
Verslas turi būti pasirengęs pokyčiams ir ribojimams
Kalbėdama apie kompensacijas Vilniaus gatvėje įsikūrusiam verslui, J. Norė teigė, kad tokia priemonė visada sveikintina, nes, pavyzdžiui, jos valdomas restoranas patyrė didelį nuostolį. Apie galimą kompensaciją rekonstruojamoje vietoje veikiančioms įstaigoms vasarą buvo užsiminusi ir Kauno miesto tarybos opozicijoje esanti konservatorė Edita Gudišauskienė.
Tačiau, kaip LRT.lt komentavo Kauno savivaldybės Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėja Rūta Šimkaitytė-Kudarauskė, miesto valdžios administracija neturi teisinio pagrindo mokėti kompensacijų ar padengti nuostolių. Remiantis 2015 metų liepą priimtu Kauno miesto tarybos reglamentu, tai būtų laikoma neteisėta valstybės pagalba.
„Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktika pažymima, kad asmuo, gyvendamas ar užsiimdamas verslu mieste, turi būti pasirengęs pokyčiams, būdingiems gyvenimui kiekviename šiuolaikiniame mieste, ir ribojimams, susijusiems su reikšmingų viešojo intereso pobūdžio projektų vykdymu“, – nurodė R. Šimkaitytė-Kudarauskė.
Tikina, kad ginčas nepaveiks remonto
Komentuodamas ginčą su paveldo specialistais, Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis LRT.lt teigė, kad tai neturi įtakos Vilniaus gatvėje vykstantiems darbams.
„Manome, kad turime visus suderintus dokumentus, ir veikiame taip, kaip numato teisės aktai. Šiuo metu dėl akmenų vyksta teisinis ginčas. Laikomės nuomonės, kad Vilniaus gatvė turi būti pritaikyta visiems gyventojams, tarp jų – ir neįgaliesiems bei šeimoms su vežimėliais“, – sakė A. Pakalniškis.
Šiuo metu, anot jo, Vilniaus gatvėje tęsiama požeminių komunikacijų rekonstrukcija. Šioje vietoje esantys inžineriniai tinklai nebuvo atnaujinti dar nuo tarpukario laikų, o ir savivaldybė, pasak jos atstovo, nuolatos gaudavo tiek veikiančio verslo atstovų, tiek gyventojų skundų dėl prastos gatvės būklės.
Manome, kad turime visus suderintus dokumentus, ir veikiame taip, kaip numato teisės aktai.
A. Pakalniškis
„Kad ši svarbi senamiesčio susisiekimo arterija bus tvarkoma, žiniasklaidoje buvo rašoma pastaruosius kelerius metus. Be to, savivaldybė vietos visuomenę apie planuojamus darbus informavo 2020 metais“, – pabrėžė A. Pakalniškis.
Be to, Vilniaus gatvėje jau pradėti pagrindų įrengimo darbai, todėl artimiausiu metu kai kuriuose ruožuose bus leidžiamas pėsčiųjų eismas.
„Šiuo metu sprendžiamas apšvietimo klausimas, nes esami šviestuvai – itin prastos būklės. Ieškosime laikinų sprendimų, kurie užtikrintų saugų judėjimą tamsiuoju paros metu. Jeigu leis oro sąlygos, darbai žiemą visiškai nesustos“, – LRT.lt komentavo A. Pakalniškis.
LRT.lt primena, kad Vilniaus gatvės rekonstrukcija Kaune prasidėjo šių metų liepą, kai iš penkto karto buvo rastas rangovas. Naujienų agentūra BNS dar 2018 metų spalį skelbė, kad Kauno savivaldybė ruošėsi už maždaug 3 mln. eurų rekonstruoti pagrindinę senamiesčio Vilniaus gatvę. Planuota, kad darbai prasidėtų 2019 metais, o būtų baigti tų pačių metų pabaigoje arba 2020-ųjų pradžioje. Dabar darbų suma, bent jau ruožo nuo Rotušės aikštės iki Birštono gatvės, siekia 4,6 mln. eurų.
