Eismas

2020.08.05 05:30

Už 5 km/val. viršytą greitį – bauda 374 eurai: Norvegijoje taisyklių tenka laikytis net paspausti mėgstantiems lietuviams

Laura Adomavičienė, LRT.lt2020.08.05 05:30

Norvegijoje apsigyvenę lietuviai vienas per kitą dalijasi istorijomis, kaip greitai svečioje šalyje pasikeitė jų vairavimo įpročiai. Atvykę iš Lietuvos, kur važiuoti 10 km/h greičiau, nei leidžiama, yra tarsi nerašyta taisyklė, jie iš pradžių piktinosi ir net pašaipiai atsiliepė apie vietinius, kurie mieste juda 40 km/h greičiu, nors kelio ženklai rodo, kad galima spausti iki 50. Netrukus jie suprato, kodėl čia visi paiso kelių eismo taisyklių.

„Galėčiau papasakoti dramatišką ir kvapą gniaužiančią istoriją, kaip nufotografavo greičio matuoklis 50 km/h greičio zonoje važiuojant 58km/h greičiu“, – puse lūpų apie pažintį su Norvegijos kelių eismo taisyklėmis užsimena Zigmas.

„Sustabdė policija pirmą kartą, išrašė 3 tūkst. kronų baudos (280 eurų), sustabdė antrą kartą – išrašė 5,5 tūkst. kronų baudos (514 eurų), skyrė 3 baudos taškus ir palinkėjo gero kelio. Visiškai praėjo noras greitį viršyti“, – savo istorija dalijasi Norvegijoje, Bergeno savivaldybėje, gyvenanti Margarita. Tiesa, moteris nenurodo, kiek ji viršijo leistiną greitį. Tačiau iš jos likimo draugų pateiktų istorijų galima nuspėti, koks jis buvo.

„Leidžiamas greitis buvo 60 km/h, važiavau 89 km/h. Bauda – 8,5 tūkst. kronų (794 eurai)“, – pasakoja Vilita.

„Neseniai gavau baudą už greičio viršijimą 5 km/h. Policija iš krūmų į plentą iššoko, pradėjo stabdyti. Rezultatas – 4 tūkst. kronų baudos (374 eurai)“, – istorija dalijasi Irmantas, įsikūręs Norvegijos pietryčiuose.

„Leistinas greitis buvo 50 km/h, važiavau 69 km/h. Bauda – 5,5 tūkst. kronų (514 eurų) ir dar sakė, kad jeigu nesutinku su bauda, atims teises. Teko sutikti. Kai pamatė, kad imigrantas, sako, aš nenusistatęs prieš jus, pas mus tokie įstatymai“, – tikino nepanoręs prisistatyti Norvegijoje gyvenantis lietuvis.

Gediminas iš Pošgriūno, Norvegijos pietų, teigia, kad ruože, kur galima važiuoti ne daugiau kaip 100 km/h, 32 km/h viršijęs greitį gavo 12,5 tūkst. kronų baudą (1 167 eurai).

„Bauda už atstumo tarp automobilių nesilaikymą – 7 tūkst. kronų (654 eurai)“, – atskleidė Robertas.

Šaiposi iš lietuviškų baudų

Iš daugumos Norvegijoje gyvenančių lietuvių pasisakymų galima suprasti, kad tokio dydžio baudos juos ne tik gąsdina, bet ir glumina. Iš kitos pusės, daugumos jų asmeninė patirtis rodo, kad baudos iš tiesų keičia vairavimo įpročius.

Tą patį patvirtina ir KET pažeidimų skaičius Norvegijoje. Ši šalis Europoje pirmauja pagal mažiausią mirčių skaičių kelių eismo įvykiuose. Praėjusiais metais čia 1 mln. gyventojų teko 20 mirčių eismo įvykiuose. Antrą ir trečią vietas dalijasi Švedija ir Šveicarija, čia 1 mln. gyventojų teko 22 mirtys eismo įvykiuose. Lietuvoje šis rodiklis tris kartus didesnis – 66 žūtys. Todėl nenuostabu, kad, nors ir skausmingai baudžiami, Norvegijoje gyvenantys lietuviai tokiai tvarkai pritaria.

„Padarai nusikalstamą veiką, gauni taip, kad nebesinori antrą kartą daryti. 8 tūkst. kronų (747 eurai) nesimėto pakely. Bauda veikia kaip vaistai, o Lietuvoje žaidžia kaip su vaikais. Tie vaikai net nesusimąsto ir toliau elgiasi, kaip išmano, iki kitos juokingos baudelės“, – nuomone dalijosi Norvegijoje gyvenanti Elena.

„Lietuvoje niekas kinkų nedrebina po pirmos ar antros baudos. Dauguma kaip lakstė, taip laksto ir toliau – niekas čia jų nestabdo. Pilnos pakelės radarų, kurie automatiškai siunčia protokolus į elektroninį paštą. Baudą išmaniuoju telefonu gali susimokėti per elektroninę bankininkystę ir toliau lėkti išsišiepęs“, – ironizavo Audrius.

Baudą leidžia sumokėti ir dalimis

Norvegijos Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyriaus vyresnysis patarėjas Toras Livius Midtbo LRT.lt portalui teigia, kad šios šalies baudos už kelių eismo taisyklių pažeidimus seniai buvo vienos didžiausių Europoje.

„Labai retas atvejis, kai kelių eismo taisyklių pažeidėjai nesumoka baudų. Norvegijoje pažeidėjai negali rinktis, ar mokėti paskirtą baudą, ar už pažeidimą pasėdėti kalėjime, tai taikoma tik specifiniais atvejais. Dauguma baudas susimoka, tačiau yra keletas atvejų, kai tenka konfiskuoti transporto priemonę“, – sakė T. L. Midtbo.

Tiesa, kadangi piniginės baudos už greičio viršijimą yra didelės, pažeidėjams sudaryta galimybė baudą mokėti dalimis, atidėti baudos mokėjimą.

Nacionalinis Norvegijos statistikos institutas skelbia, kad 2018 m. už nedidelius greičio viršijimus Norvegijos kelių policija iš viso skyrė apie 187,7 tūkst. baudų. Trys ketvirtadaliai jų skirtos vietoje. Lietuvoje tuo pačiu laikotarpiu per metus skirta pusantro karto daugiau (268,6 tūkst.) baudų už greičio viršijimą apskritai, iš jų 220,7 tūkst. baudų – už greičio viršijimą ne daugiau kaip 30 km/h.

Kasmet į Norvegijos biudžetą už kelių eismo taisyklių pažeidimus surenkama apie 90 mln. kronų. Pavyzdžiui, šiemet, Norvegijos susisiekimo ministerijos duomenimis, planuojama į biudžetą surinkti apie 83,8 mln. eurų. Šios lėšos tesudaro 0,06 proc. viso šalies biudžeto.

„Norint, kad baudos turėtų norimą prevencinį poveikį, nustatant baudų dydžius būtina atsižvelgti į paprastai aukštą pajamų lygį Norvegijoje. Laikui bėgant, norint išlaikyti atgrasantį baudų poveikį, reikės koreguoti baudos dydžius. Rengiant kitų metų biudžetą, visada apie tai diskutuojama“, – sakė Norvegijos Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyriaus vyresnysis patarėjas.

Lietuvoje trūksta griežtos kontrolės

Lyginant baudų už greičio viršijimą dydžius Lietuvoje ir Norvegijoje į akis krenta labai ryškus skirtumas. Čia kartu reikia turėti omenyje ir tai, kad pirmą kartą nusižengusiam vairuotojui Lietuvoje skiriama dar ir perpus mažesnė bauda, o už menką greičio viršijimą apskritai atsiperkama įspėjimu.

Pavyzdžiui, Lietuvoje vairuotojui, kuris viršijo greitį iki 21 km/h, bauda siekia 28-86 eurus. Jeigu pažeidimas padaromas pirmą kartą, bauda gali būti sumažinta iki 14 eurų.

Lietuvos Susisiekimo ministerijos vyresnysis patarėjas strateginių sprendimų paramos ir programų valdymo klausimais Vidmantas Pumputis pripažįsta, kad sankcijos už greičio viršijimą ir griežta kontrolė tiesiogiai susijusi su pažeidimų skaičiumi. Tai yra pagrindinės priemonės kovojant su kelių eismo taisyklių pažeidėjais.

Kaip pavyzdį jis pateikia Norvegiją, kur taikomos ne tik didelės piniginės baudos, bet ir kitos griežtos sankcijos. Pavyzdžiui, Norvegijoje teisės atimamos, kai greitis leistiną ribą viršija 26 km/h. Jeigu greitis viršijamas daugiau nei 96 km/h mieste, taikomas privalomas laisvės apribojimas – kalėjimas nuo savaitės iki mėnesio.

Šveicarijoje vairuotojas netenka teisių, jei leistiną ribą viršija 25 km/h, o laisvės apribojimas privalomas, jeigu važiuojama greičiau kaip 100 km/h nuo nustatytos greičio ribos. Palyginti, Lietuvoje teisių atėmimas taikomas tik viršijus greitį daugiau kaip 50 km/h.

„Praėjusiais metais į konferenciją Lietuvoje buvo atvykę kitų šalių ekspertai. Jie pastebėjo, kad pas mus nėra normali situacija, kai mieste bendras srautas taip šiurkščiai viršija greitį. Paimkime Oslą arba vieną iš didžiųjų Šveicarijos ar Švedijos miestų, ten eismas visiškai kitoks: ramus, nėra tų išsišokėlių, nes jie iš karto būtų identifikuojami ir jiems grėstų tikrai nemažos sankcijos.

Lietuva, lyginant su visomis kitomis ES šalimis, išsiskiria tuo, kad čia už greičio viršijimą nėra taikoma griežtesnių sankcijų mieste, lyginant su užmiesčiu. Daugelyje ES šalių yra diferencijuojama atsakomybė mieste ir užmiestyje ir mieste ji būna pastebimai griežtesnė“, – tikino V. Pumputis.

Lietuvai neišvengiamai teks didinti baudas už greitį

Visgi pašnekovas įsitikinęs, kad keičiant vairavimo įpročius ne didelės piniginės baudos, o vairuotojo teisių atėmimas yra efektyviausia priemonė. Pavyzdžiui, jeigu tokia sankcija būtų taikoma mieste leistiną greitį viršijus 30 km/h, tai vairuotojus priverstų labiau paisyti greičio limito. Kitas svarbus dalykas – pačių greičio matuoklių gausa. Kelių policija yra nepajėgi fiksuoti visų kelių eismo taisyklių pažeidimų, o miestuose veikiantys keli greičio matuokliai situacijos nesprendžia.

„Kur yra giluminės greičio viršijimo problemos, pavyzdžiui, Vilniaus mieste? Kai daug vairuotojų viršija greitį, atsiranda saugumo problemų ir tai nėra normali situacija. Leistino greičio viršijimas yra viena iš pagrindinių mirtinų eismo įvykių priežasčių.

Aišku, Vilniaus miesto savivaldybė žada dar šiais metais įrengti daugiau greičio matavimo prietaisų, bet tai yra pažadai. Šiandien tų greičio matuoklių yra nedaug ir tą vairuotojai puikiai žino. Taip, trikojai davė teigiamą poveikį miestuose, bet tai yra tik epizodinis kontrolės metodas. Kur pastato ribotą skaičių, ten jie dirba. O, pavyzdžiui, Kaunas įrengė daug greitį matuojančių kamerų, atsirado žymiai griežtesnė greičio kontrolė, atitinkamai pasikeitė vairuotojų elgesys“, – komentavo V. Pumputis.

Tiesa, jau kitais metais Lietuva greičiausiai neišvengs baudų už greičio viršijimą didinimo. Mat, anot Susisiekimo ministerijos atstovo, Europos Komisija šiuo metu atlieka tyrimą, kaip Europos šalys kovoja su greičio viršijimu, kurios priemonės labiausiai pasiteisina kovojant su kelių eismo taisyklių pažeidėjais. Šių metų pabaigoje ar kitų metų pradžioje EK turėtų pateikti šalims tiek paties tyrimo duomenis, tiek rekomendacijas.

V. Pumputis sutinka, kad jau būtų pats laikas Lietuvoje peržiūrėti baudų už greičio viršijimą dydžius. Mat paskutinį kartą jos buvo griežtintos prieš 7 metus.

„Tada baudos buvo sugriežtintos pavojingiausioms grupėms, kai nuo leistinos ribos greitis viršijamas 30 km/h, 40 km/h, 50 km/h. Tačiau vairuotojai laikui bėgant apsipranta, lito keitimas į eurą taip pat baudas pakoregavo. Jeigu žiūrėtume, kaip mes šiandien atrodome Europos kontekste, tai papultume į šalių, taikančių švelniausias sankcijas, dešimtuką.

Pažeidimų toleravimas, stiprios atsakomybės nenumatymas turi žalingą poveikį. Turime labai rimtai padiskutuoti dėl baudų diferencijavimo mieste ir užmiestyje, turime pradėti kalbėti apie teisių atėmimą esant 30 km/h perviršiui ir daugiau, bet realūs sprendimai priklausys nuo Seimo valios“, – sakė V. Pumputis.