Eismas

2020.07.22 12:49

Aplinkos ministerija automobilių taršos mokesčio keisti nežada – abejoja, ar hibridiniai automobiliai ekologiškesni

Jonas Deveikis, LRT.lt2020.07.22 12:49

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas suskubo svarstyti automobilių taršos mokesčio įstatymo spragą, kada hibridiniai automobiliai gali būti apmokestinami pagal benzininio ar dyzelinio automobilio variklio duomenis. Komitete taip pat pristatyti ir pirmieji taršos mokesčio rezultatai.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto neeiliniame posėdyje trečiadienį dalyvavęs „Regitros“ direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas teigia, kad per pirmas 2 savaites nuo automobilių registracijos mokesčio įvedimo, iš viso „Regitroje“ mokestį susimokėjo apie 16 tūkst. asmenų.

Primą kartą įregistruotų transporto priemonių buvo 8 tūkst., dar 8 tūkst. asmenų mokestį privalėjo susimokėti dėl keičiamo transporto priemonės valdytojo.

„Iš šių 16 tūkst. atvejų didesnių problemų neturėjome su apskaičiavimu ir nustatymu, o į biudžetą surinktų pinigų suma jau siekia 1,5 mln. eurų“, – sako S. Šuminas.

Jo teigimu, dažniausiai mokestis buvo taikomas automobiliams, kurių CO2 emisija siekė nuo 150 g/km iki 180 g/km, o vidutiniškai taikoma mokesčio suma nuo 90 iki 150 eurų.

Iš automobilių registracijos mokesčio per metus į valstybės biudžetą planuojama surinkti apie 8 mln. eurų.

Aplinkos ministerija įstatymo nežada keisti

Kaip rašė LRT.lt, dalis automobilių savininkių, turinčių hibridines transporto priemones, susidūrė su situacija, kada joms priskaičiuotas registracijos mokestis buvo taikomas toks pat, kaip ir benzininių ar dyzelinių automobilių savininkams, nors manoma, kad hibridiniai automobiliai yra mažiau taršūs.

Įprastai, CO2 dydį galima rasti automobilio registracijos liudijime V.7 žymimoje eilutėje. Jei tokių duomenų liudijime nėra, mokestis skaičiuojamas pagal lygiavertės transporto priemonės, esančios „Regitros“ registre, taršos parametrą. Tačiau jei automobilis yra atvežtas iš užsienio ir lygiaverčio automobilio taršos parametro duomenų bazėje nėra, tokiu atveju mokestis apskaičiuojamas pagal įstatymo patvirtintą formulę.

Tokiu atveju, tiesiogiai įkraunamo, elektra varomo automobilio, vadinamojo plug-in, mokestis naujiesiems savininkams gali būti apskaičiuotas kaip dyzelinio ar benzininio automobilio, nors hibridinės transporto priemonės, manoma, yra mažiau taršios.

Komiteto posėdyje dalyvavęs Aplinkos ministerijos kancleris Arminas Mockevičius teigia, kad atvejų, kada registruojant automobilį yra taikomas netinkamas registracijos mokestis – pasitaiko, tačiau jų yra labai nedaug, todėl ministerija nežada tobulinti įstatymo projekto.

„Įstatymo projektą teko priimti per 2 mėnesius ir tai buvo iššūkis. Su „Regitra“ pastebėjome, kad tų atvejų, kurie yra nevisiškai teisingai apskaičiuoti, jų yra labai nedaug“, – sako A. Mockevičius.

Jo teigimu, kyla daug klausimų, ar hibridiniai automobiliai yra mažiau taršūs, todėl jis siūlo palikti dabar galiojančią tvarką dėl automobilių taršos mokesčio.

„Hibridiniai ir plug-in automobiliai taip pat yra vertinami nevienareikšmiškai. Jų akumuliatoriai sensta, o nuvažiuojamas atstumas trumpėja. Jei automobilis yra didesnio svorio, jis suvartoja daugiau kuro ir todėl teršia labiau. Europos Komisija hibridinius automobilius yra perskaičiavusi iš vienos į kitą sistemą, kur padidinta taršos norma. (...) Svarstėme apie tuos kelis atvejus, galbūt reikėtų pakeisti formules, bet tai reikštų, kad bandytume padaryti protingiau nei Europos Komisija“, – aiškina aplinkos ministerijos kancleris.

„Regitros“ direktoriaus pavaduotojas S. Šuminas taip pat siūlo palikti galiojantį įstatymą dėl automobilių taršos mokesčio ir nieko nekeisti: „Mes kol kas nematome nelogiškų dalykų. Dokumentus, kurių pagrindų skaičiuojamas CO2 kiekis ir mokestis, buvome įvertinę anksčiau ir manome, kad viskas teisinga“, – sako jis.

LRT.lt primena, kad dar praėjusią savaitę S. Šuminas teigė, kad hibridiniams automobiliams taikoma taršos mokesčio apskaičiavimo formulė nėra teisinga ir ją reikia keisti.

Problemą išspręstų jei duomenis apie automobilio CO2 būtų galima gauti pigiau

Vienas iš būdų, kaip apsisaugoti elektromobilių savininkams nuo didesnio mokesčio priskaičiavimo – kreiptis į automobilio gamintojų atstovus, kurie galėtų išduoti dokumentus apie automobilio išmetamą CO2 kiekį.

Tačiau A. Mockevičius pastebi, kad tokia procedūra yra brangi ir gali kainuoti net apie 200 eurų.

„Nenumatėme, kad įmonės už paprastų dokumentų ištraukimą iš duomenų bazės pareikalaus 200 eurų mokesčio“, – sako aplinkos ministerijos kancleris.

Jo teigimu, problemos dėl registracijos mokesčio apskaičiavimo tvarkos hibridiniams automobiliams nekiltų, jei duomenis apie automobilio CO2 būtų galima gauti pigiau.

Seimo narys Artūras Skardžius stebisi, kad pažyma dėl automobilio išskiriamo CO2 kiekio yra tokia brangi ir siūlo, kad tokias įmones tirtų Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

„Už kažkokios pažymėlės išdavimą 200 eurų... Tai yra piktnaudžiavimo ir lupikavimo atvejis pasinaudojant turimais duomenimis. Tai turėtų būti užkardyta poįstatyminiais aktais“, – siūlo A. Skardžius.

Automobilių taršos mokestis Lietuvoje įsigaliojo nuo liepos 1 d. Jis apskaičiuojamas pagal CO2 dydį, o jį turi susimokėti naujieji automobilių savininkai registruodami transporto priemonę.

Registruojant lengvuosius ir lengvuosius krovininius automobilius taikomas registracijos mokestis priklausomai nuo degalų rūšies ir kai išmetamo anglies dioksido kiekis viršija daugiau nei 130 gramų kilometre.

Mažiausias mokestis turėtų siekti 13,5 euro, didžiausias – 540 eurų.