Septynioliktojo amžiaus viduryje nostalgija buvo suvokiama, kaip skausmingas namų ilgesys. Šiandien ji apima daug platesnį spektrą. Vaikystė, serialai, kinas, muzika, literatūra, politika, mada ir stilius neretai įvardijami kaip nostalgiški.

Tačiau nostalgija pasižymi saldžiai karčiu skoniu. Maitiname ją saldžiais prisiminimais, kurie neretai ima kelti liūdesį, supratus, jog visa tai, ką prisimename taip saldžiai, niekada nebepasikartos.

Čia ir išryškėja nostalgijos paradoksas. Norime grįžti ne prie įvykio, vaizdinio ar net daikto, o tos gražios emocijos, kurią jis mums sukėlė ir su kuria jį asocijuojame. Ką tai pasako apie mus? Ar bijome ateities, o galbūt pastarųjų, sukrėtimų

Kodėl vis dairomės į tuos, atrodo, visai nesenus laikus, kuomet viskas buvo daug paprasčiau ir maloniau? Visgi, ar taip nepanyrame į nostalgijos spąstus? Į šiuos ir kitus klausimus šį kartą bandysime atsakyti su Aidu Puklevičiumi.

8:30

Pokalbių laida apie nostalgiją ir jos apraiškas modernioje visuomenėje. Kartu su žymiais savo sričių ekspertais diskutuosime, kaip nostalgija pasireiškia skirtingose sferose ir kokią įtaką ji daro mūsų kasdienybei.

Ved. Antanas Laurušas