Benjaminas Netanyahu trauktis iš posto ragintas ne kartą – dėl augančios socialinės nelygybės, nesibaigiančių korupcijos skandalų, o pastaraisiais metais ir dėl didžiausius istorijoje protestus pakursčiusios teismų reformos. Tačiau po „Hamas“ išpuolio jo politinė ateitis, regis, susvyravo taip, kad jokie makiaveliški burtai gali nebeišgelbėti. Apklausos rodo, kad visuomenės pasitikėjimas juo smunka į žemumas.

Bet Netanyahu ir toliau žaidžia politinį žaidimą – kaltę suvertęs tarnybų vadams, į kritikų klausimus pats žada atsiskaitinėti tik pasibaigus karui. Ne tik stebėtojai, bet ir paties Izraelio tarnybos jau kurį laiką perspėjo, kad Vyriausybės vykdomas visuomenės kiršinimas ir kišimasis į institucijų darbą, kenkia šalies saugumui. O juk būtent Netanyahu skelbėsi esantis vienintelis galintis jį užtikrinti.