Amerikos galia – nepakeičiama ar neveiksminga? Tokį klausimą kelia vis daugiau analitikų, stebėdami iš naujo įsiplieskiančius konfliktus, dėl kurių pasaulis darosi vis mažiau stabilus. Paskutinį iš jų – Izraelio ir „Hamas“ karą – apžvalgininkai vadina dar vienu išbandymu Vašingtonui, kurio baigtis nulems, koks galiausiai bus jo globalus vaidmuo ateityje. Izraeliui intensyvinant atakas prieš Gazą, kova vyksta ne tik dėl įkaitų ar įsivaizduojamo teisingumo, bet ir dėl likusio pasaulio širdžių bei protų.

Kol pasaulio dėmesys sutelktas į Artimuosius Rytus, karas Ukrainoje verda visu pajėgumu. Rusijos armija kyla į naują puolimą. Jau daugiau nei dvi savaites intensyviai atakuoja Avdijivką – Ukrainos gynėjų bastioną, fronte stovintį nuo pat 2014-ųjų. Stiprina karo veiksmus Chersone ir Charkivo srityje.

Kariaujanti rytuose Ukraina nesulaukė gerų žinių ir iš Vakarų. Europos Sąjungoje Vengrija šią savaitę toliau blokavo 50 milijardų eurų pagalbą kitiems metams. Prie jos prisijungė ir Slovakija, kurios naujasis premjeras įvykdė pažadą nutraukti karinę paramą. Jungtinėse Valstijose po trijų paralyžiaus savaičių išrinktas Atstovų rūmų pirmininkas – Donaldo Trumpo bendražygis, balsavęs prieš pagalbą Ukrainai. Mike’as Johnsonas iškart pareiškė, kad sieks išskaidyti Joe Bideno pasiūlytą bendrą Izraelio, Ukrainos ir Taivano paketą į atskirus, o tai gali įklampinti 60 milijardų, be kurių Kyjivas negali tikėtis pergalės. Garsus Vokietijos karo istorikas Zionkė Naicelis „Savaitei“ sakė, kad kai krizių daugėja, Europa pagaliau turi pasirūpinti kariniais pajėgumais.

Skaitmeniniame amžiuje – lenktynės tarp sukčių išmanumo ir žmonių budrumo. Per trečiąjį ketvirtį sukčiai Lietuvoje išviliojo du milijonus eurų ir tai daro vis įtaigesniais būdais. Dezinformacijos analizės centras „Dybank“ skelbia, kad šiemet pinigus bandančių išvilioti nusikaltėlių žinutės „Facebook“ vien septyniose Europos šalyse parodytos mažiausiai pusaštunto milijono kartų. Sukčiai naudojasi netikromis tikrų žiniasklaidos priemonių ar žymių žmonių nuotraukomis bei paskyromis.

Priešprieša ne tik tarp valdančiųjų ir opozicijos, bet ir koalicijos viduje. Prie Seimo – protestuotojų švilpimas. Svarstomas nekilnojamojo turto mokestis – skaldo visuomenę ir politikus. Ar jo Lietuvai reikia, nesutaria ir ekonomistai. Vieni sako – Lietuvai, pirmiausia, reikėtų susitvarkyti su jau turima mokesčių sistema, tik tada galvoti, ar ko nors papildomai trūksta. Kiti tikina, nekilnojamojo turto mokestis būtinas ir neišvengiamas, tik valdžios pristatytas modelis ydingas. Statybų verslas prideda sąlygą: jeigu naujas mokestis, tai visiems. Vadinasi, už valdomą turtą susimokėti turėtų ir valstybė.

Jau kone 40 metų, dar nuo sovietmečio laikų, Vilniuje kalbama apie metro projektą, kuris galėtų išgelbėti sostinę iš amžinų spūsčių, nes miestas vystosi ir plečiasi, todėl augantis transporto srautas tampa dideliu iššūkiu. Argumentas, kad mieste tik 600 tūkstančių gyventojų, o metropoliteno statybai reikia bent milijono, jau negali būti argumentas, nes tokie miestai kaip Lozana, Lilis, Breša neturi milijono gyventojų, turi net mažiau nei Vilnius, bet jie turi metro linijas. Po karo Ukrainoje akivaizdu, kad metro atlieka ir apsauginę funkciją. Pokalbis su Statybininkų asociacijos prezidentu Daliumi Gedvilu apie metro reikšmę šiuolaikiniame Vilniuje prasidėjo nuo funkcijų, kurias jis gali atlikti.

Ne dažnoje šalyje prie masinio streiko jungiasi pati vyriausybės vadovė. Islandijoje ministrė pirmininkė parą nedirbo ir į gatves išėjo kartu su šalies moterimis, reikalaujančiomis mažinti darbo užmokesčio skirtumą tarp vyrų ir moterų, stabdyti smurtą prieš moteris.

Ved. Nemira Pumprickaitė.