Prezidentūra pasiūlė visuotinės gynybos planą: dalis sveikina, bet savivaldybės bijo, kad jis liks tik popieriuje

Agresyvėjantis pasaulis, skirtingų pasaulėžiūrų susidūrimai ir du karai, neleidžia negalvoti apie savo valstybės gynybą. Rytoj vyksiančiame valstybės gynimo tarybos posėdyje bus pristatytas Prezidentūros parengtas Valstybės gynybos planas. Jame numatomas viešojo sektoriaus, verslo ir nevyriausybinių organizacijų įsitraukimas karo atveju: nuo civilių evakavimo, aprūpinimo maistu ir vandeniu, iki užtikrinimo, kad strategiškai svarbios įmonės tęs darbą.

Vis dėlto pats planas – tik baziniai principai, o ne konkretūs punktai. Kaip ir kuo galėtų prisidėti, reikės domėtis patiems sektoriams, sako Prezidentūra. Nevyriausybininkai ir verslas gynybos plano koncepciją sveikina, tik sako, svarbu, kad nebūtų palikti vieni. Savivalda, kuriai plane numatyta daug svarbių funkcijų, teigia, kad planas ir liks planu, kol jam įgyvendinti nebus numatyta papildomų pinigų ir žmonių. Kai kurie politikai svarsto, ar planas nepavėluotas.

„Dėl visko atsakingas Netanyahu“: nežabotas populizmas Izraelio premjerui atsirūgo visuomenės nugara ir net karu

Benjaminas Netanyahu trauktis iš posto ragintas ne kartą – dėl augančios socialinės nelygybės, nesibaigiančių korupcijos skandalų, o pastaraisiais metais ir dėl didžiausius istorijoje protestus pakursčiusios teismų reformos. Tačiau po „Hamas“ išpuolio jo politinė ateitis, regis, susvyravo taip, kad jokie makiaveliški burtai gali nebeišgelbėti. Apklausos rodo, kad visuomenės pasitikėjimas juo smunka į žemumas.

Bet Netanyahu ir toliau žaidžia politinį žaidimą – kaltę suvertęs tarnybų vadams, į kritikų klausimus pats žada atsiskaitinėti tik pasibaigus karui. Ne tik stebėtojai, bet ir paties Izraelio tarnybos jau kurį laiką perspėjo, kad Vyriausybės vykdomas visuomenės kiršinimas ir kišimasis į institucijų darbą, kenkia šalies saugumui. O juk būtent Netanyahu skelbėsi esantis vienintelis galintis jį užtikrinti.

Artėjant rinkimams, Bideno entuziazmas menksta: politikas praranda palaikymą net gimtajame mieste

Iki Jungtinių Valstijų prezidento rinkimų liko lygiai metai. Ir demokratai, ir respublikonai įsitikinę, šį kartą ant kortos – ir Amerikos demokratija, ir tapatybė, ir jos vaidmuo pasaulyje. Kandidatai bus parinkti žiemą prasidėsiančiuose pirminiuose rinkimuose, bet šiuo metu Joe Bidenas ir Donaldas Trumpas – abiejose partijose rimtos konkurencijos nesulaukiantys favoritai. Rinkimų rezultatą lems vos kelios svyruojančios valstijos, kur parama respublikonams ir demokratams pasidalijusi po lygiai.

Tačiau ką tik paviešinta „New York Times“ apklausa – ryškus pavojaus signalas dabartiniam prezidentui: Donaldas Trumpas prieš Bideną pirmauja net penkiose iš šešių svyruojančių valstijų. Viena iš jų – Pensilvanija. LRT apsilankymas joje patvirtina nerimo ženklus Joe Bidenui. Net ir Bideno gimtajame mieste daugybė vietos gyventojų sako dvejojantys dėl Bideno perrinkimo ir reiškia susirūpinimą dėl jo amžiaus. Pensilvanijoje pabuvojo LRT korespondentas Augustinas Šemelis.

Vienoje didžiausių užsienio lietuvių bendruomenių Los Andžele – noras susigrąžinti Lietuvos pilietybę

Los Andželas – vienas tolimiausių didžiųjų pasaulio miestų, po Antrojo pasaulinio karo tapęs svarbiu Lietuvos kultūros ir bendruomenės prieglobsčiu. Los Andžele ir jo priemiesčiuose tebegyvena tūkstančiai lietuvių ir lietuvių kilmės amerikiečių, tebeveikia lietuvių po karo įkurtos institucijos – nuo lietuvių kredito unijos iki bažnyčios. Iškart po Antrojo pasaulinio karo į Los Andželą atvykę lietuviai pasakoja apie pastangas išlaikyti tapatybę ir neištirpti Amerikos kultūroje, o imigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo – apie naują iššūkį – norą susigrąžinti dėl įgyto amerikietiško paso prarastą lietuvišką pilietybę.

Karolio III vizitas Kenijoje paženklintas nusivylimu: vietiniai taip ir nesulaukė atsiprašymo už žiaurumus kolonijiniais laikais

Iki metų pabaigos Prancūzijos kariai planuoja palikti Nigerį, dar vieną Afrikos šalį, kurioje valdžią nuvertusi chunta ėmė žvalgytis į Rusiją ir jos samdinių paslaugas. Maskva ir Pekinas pastaraisiais metais taip pat kursto Globaliųjų Pietų požiūrį, neva Vakarai visada buvo išnaudotojai, veikiantys pagal dvejopus standartus. Atsakyti į tokius bandymus galima ir politiniu dėmesiu. Keniją, kurios prezidentas dar prieš tris savaites liaupsino Kiniją, šią savaitę aplankė Karolis III. Jungtinės Karalystės karaliui bandant išlaikyti motinos karalienės Elžbietos II kurtą britų karūnos įtaką, Kenijoje teko atsakyti į nuoskaudas, menančias kolonijinį britų valdymą.

Pasaulis stoja į gynybą prieš dirbtinį intelektą: ES, JK ir Kinija jungia jėgas užkirsti kelią galimoms grėsmėms

Šiandien dirbtinio intelekto pažanga matuojama ne mėnesiais ir metais, o dienomis ir savaitėmis. Suprasdamos, kad dirbtinio intelekto plėtra – nesustabdoma, Vyriausybės bando įvesti taisykles, spėliojama, kaip mąstančios mašinos ateityje grasins žmonijai ir šalių nacionaliniam saugumui. Netoli Londono – pirmasis tokio formato šalių susitikimas, kuriame sutarta bendrai vertinti dirbtinio intelekto keliamas rizikas. Susitikimas vadinamas sėkmingu vien dėl to, kad į jį pavyko prisikviesti Kiniją. Kol kas valstybių reakcija į dirbtinio intelekto rinką – reguliavimas ir daugiau taisyklių.

Valdovų rūmų mecenatas Pranas Kiznis: nežinant savo istorinių pamatų, pilies niekaip nepastatysi

Vilniuje, Valdovų rūmuose yra dvi menės, kuriose eksponuojami 50 paveikslų Prano Kiznio – pramonininko, mecenato dėka. Viena salė lankytojams atverta 2021 metais, joje per 20 paveikslų – garsių XIV–XVII amžiaus Italijos bei Italijoje dirbusių dailininkų tapybos darbų. Antroji – visai neseniai, prieš porą savaičių, joje XV–XVII amžiaus Vakarų Europos – italų, flamandų, prancūzų – iš viso 26-ių tapytojų darbai. Vieni jau padovanoti Valdovų rūmams, kiti – Prano Kiznio valia čia bus eksponuojami 20 metų. Tačiau tai ne vieninteliai kūriniai, kuriems lėšų skyrė įmonės „Lietpak“ įkūrėjas, pagrindinis akcininkas ir generalinis direktorius. Apie meną paties Prano gyvenime – laidoje.

Ved. Nemira Pumprickaitė.