Statistika negailestinga – iš Lietuvos išvažiuoja 9 iš 10 mokslus baigusių bendrosios praktikos slaugytojų. Kaune daugiau kaip prieš 100 metų akademikas akušeris ginekologas Pranas Mažylis įsteigė Gailestingųjų seserų kursus, vėliau įkūrė ir aukštesniąją medicinos mokyklą, kurioje buvo rengiamos medicinos seserys. Šiandien vietoj gailestingųjų seserų rengiami bendrosios praktikos slaugytojai. Lankomės Kauno kolegijos Medicinos fakultete ir Panemunės socialinės globos namuose.

Slaugos specialistų organizacijos prezidentės Aušros Volodkaitės teigimu, maždaug po 10 metų Lietuvoje trūks 5000 slaugytojų. Kaunietė Lina Ivanauskienė, baigusi Bendrosios Slaugos studijas Vilniaus universitete, kelerius metus atidirbusi Lietuvoje, išvyko į Londoną – Karaliaus Edvardo VII ligoninę. „Lietuviai kaip specialistai – be proto profesionalūs, dirbant Anglijoje, ne kartą man buvo pasakyta, kad jeigu visi slaugytojai būtų iš Lietuvos, mes neturėtume problemų“, – pasakoja Lina. O kiek kartų turėtų būti didesnis slaugytojo atlyginimas? „Jeigu lyginant su darbu Anglijoje – mažiausiai 4 kartus“, – sako L. Ivanauskienė.

Jūsų laikas 450 – aktorė, režisierė, pedagogė Inesa Paliulytė. Kinas manęs nepasirinko, o aš pasirinkau teatrą, sako I. Paliulytė, kurią žiūrovai prisimena kaip Viktę iš „Raudonmedžio rojaus“. Aktorė kartu su Nijole Lepeškaite prieš 20 metų Kauno dramos teatre įkūrė mokyklėlę „Mano teatras“, kurios spektakliai „Andersono gatvė“ ar „Liūdnas dievas“ nepaprastai aktualūs iš šiandien.

„Aš po sunkios ligos grįžau į teatrą ir sužinojau, kad visi mano spektakliai nurašyti, dekoracijos šlampa lietuje... Ir vaikai man sako: Inesa, čia - „Andersono gatvės“ vežimas, o čia – „Liūdno dievo“ durys“, prisimena teatro mokyklos įkūrėja. „Mūsų pelnas – dvasinė grąža. Tas pjeses aš ir parašiau. Raskit kas parašytų pjesę dviem šimtam vaikų“, - sako I. Paliulytė.

„Ir kas keisčiausia, Kaunas – kultūros sostinė, aš vienai iš ambasadorių sakau, mano mamai, būtų 100 metų nuo gimimo, bet tai niekam nebuvo įdomu“, – sako I.Paliulytė, prisimindama savo mamą modernaus šokio pradininkę Lietuvoje, choreografę, pedagogę Kirą Daujotaitę.

Pabaigai – premjera. „Aš staiga naktį pabudau ir pradėjau rašyti. Taip gimė 40 pasakojimų – mama kalbasi su savo kūdikiu įsčiose,“ - pasakoja I. Paliulytė apie savo naują knygą „Laukimo pieva“.

Kaip užraugti kopūstus žemaitiškai? Šilainių daugiabučių miegamojo rajono soduose šiemet užaugo nemenkas kopūstų, moliūgų, burokėlių derlius. Sodininkai suskubo dalintis savo receptais. Pabandykime ir mes užraugti kopūstus, šį kartą – žemaitiškai. „Paprast dalykėlią, morkels, kopūsts, kmyną ir kokis tik nuor žolelies“, – sako Sandra Galdikaitė, Šilainių sodininkė.

Žemaitė Sandra į Kauną atvyko maždaug prieš 15 metų, studijuoti muzikos technologijų KTU. Šilainiuose sodininkaujanti mergina šiemet visus pribloškė savo pomidorais, kuriuos išaugino iš parduotuvėje pirktų pomidorų sėklų. Bet sugrįžkime prie žemaitiškų kopūstų: „Mes jeigu raugam, tai raugam tokioj didelėj bačkoj, turim tokį vadinamą čikavojimui tarką ir čikavojam. Yr toks mušekls didels, bet tokio neturim, tai todiel naudousim savo kumštukus“. Kopūstas su morkomis dedamas sluoksniais – torto principu ir kumščiuojama.

Šį kartą Šilainių bibliotekoje – ne tik knygos, bet ir galima paragauti miestiečių sodininkų paruoštų gėrybių – moliūgų saldainių, obuolių sūrio, burokėlių mišrainės ar raugintų agurkėlių. Bibliotekoje gaminame kartu su Evelina Šimkute, Šilainių sodų kuratore. Pirmieji ragautojai – bibliotekininkės: „Tikrai nepriskirčiau jokiai saldžiai literatūrai, kažkas pikantiškesnio“.

„Šilainių soduos yra toks gražus fenomens: kas yr mona – tas yr visų, kas yr visų, tas yr i mona“, sako Sandra. Šilainių sodai pasiruošę žiemos miegui, o jauni bei patyrę sodininkai jau rikiuojasi į eilę prie lysvių ir laukia pavasarinio „pasikapstymo“.