Kinas manęs nepasirinko, o aš pasirinkau teatrą, sako I. Paliulytė, kurią žiūrovai prisimena kaip Viktę iš „Raudonmedžio rojaus“. Aktorė kartu su Nijole Lepeškaite prieš 20 metų Kauno dramos teatre įkūrė mokyklėlę „Mano teatras“, kurios spektakliai „Andersono gatvė“ ar „Liūdnas dievas“ nepaprastai aktualūs iš šiandien.

„Aš po sunkios ligos grįžau į teatrą ir sužinojau, kad visi mano spektakliai nurašyti, dekoracijos šlampa lietuje... Ir vaikai man sako: Inesa, čia – „Andersono gatvės“ vežimas, o čia – „Liūdno dievo“ durys“, prisimena teatro mokyklos įkūrėja. „Mūsų pelnas – dvasinė grąža. Tas pjeses aš ir parašiau. Raskit kas parašytų pjesę dviem šimtam vaikų“, – sako I. Paliulytė.

„Ir kas keisčiausia, Kaunas – kultūros sostinė, aš vienai iš ambasadorių sakau, mano mamai, būtų 100 metų nuo gimimo, bet tai niekam nebuvo įdomu“, – sako I. Paliulytė, prisimindama savo mamą modernaus šokio pradininkę Lietuvoje, choreografę, pedagogę Kirą Daujotaitę.

Pabaigai – premjera. „Aš staiga naktį pabudau ir pradėjau rašyti. Taip gimė 40 pasakojimų – mama kalbasi su savo kūdikiu įsčiose,“ - pasakoja I. Paliulytė apie savo naują knygą „Laukimo pieva“.