Propagandinės statistikos falsifikatoriai skaičius traukdavo tiesiog iš galvos – šalies, kuri „užima 4-ą vietą pasaulyje pagal mėsos gamybą vienam žmogui“, mėsos parduotuvės lentynos buvo pustuštės. Bet Komunistų partija buvo negalima netikėti, jos argumentai – tremtis į Sibirą. Ekonomistė Aušra Maldeikienė su ironija prisimena sovietmečio parduotuves: jei stovi didžiulė eilė, maisto yra, jei eilės nėra – nėra ir maisto.

„Mes buvome ta parodomoji dalis. Visos totalitarinės visuomenės turi parodomuosius anklavus. Čia vis dėlto leisdavo atvažiuoti užsieniečiams. Dažniausiai tai buvo Amerikos lietuviai. Aišku, jie „alpdavo“ nuo to, kaip atrodo parduotuvės, nes išvis nesuprasdavo, ką mes valgome. Bet kita dalis už Maskvos... Jie atvažiavę negalėdavo patikėti, kad taip yra, – jiems tai buvo Amerika“, – pasakoja A. Maldeikienė.

Tiems, kam teko gyventi sovietmečiu, nepasimiršo tuščiose vitrinose švilpaujantys vėjai. Nors kolūkiai vystė gyvulininkystę, mėsą dorodavo „net 7 kombinatai“, ne tik mėsos parduotuvėse trūko – nebuvo ir šviežios žuvies, nors žuvininkystės ūkiai taip pat sėkmingai pildė savo socialistinio lenktyniavimo lenteles.

Žuvies parduotuvėse buvo tik konservai ir šaldyta žuvis. Laivų triumai lūžta nuo Baltijos jūroje sugautų menkių ir strimelių, o šviežia žuvis kažkur praplaukia pro pirkėjus. Pasirodo, visa pagal planą sugauta žuvis užšaldoma, o viršplaninė į šaldytuvus netelpa. Taip ir liko neaišku, kur žvejai padėjo jūroje sugaudytas tonas viršplaninių strimelių ir menkių, kurios nepateko į parduotuves. Greičiausiai sušėrė kiaulėms – anuomet tai buvo įprasta.