Vadinamos darbo ir poilsio stovyklos kolūkiuose buvo priverstinės sovietmečio moksleiviams ir studentams, kurių niekas neklausė, ar jie nori kolūkiuose padirbėti. Daugeliui moksleivių, kuriems tuomet teko kasti bulves, doroti derlių neaprėpiamuose kolūkio laukuose, mūryti fermas, daugiau to gyvenime neteko daryti. Jų profesiniai keliai arimais ir pievomis nėjo. Gal ir nieko čia blogo, bet niekas neleido rinktis. „O mes nenorime, bet mes kasdavome kažkaip, tai būdavo linksma.“ – sako laidų vedėja ir aktorė Laima Kybartienė apie savo išgyvenimus darbuojantis kolūkyje mokyklos metu.