Karo Ukrainoje trukmė artėja prie 100 dienų ribos. Karas, suvienijęs Vakarų valstybes, tačiau keleto jų paskutinio meto pareiškimai verčia kelti klausimus, ar vienybė išliks. Italija pasiūlė taikos planą, kuriame ir siūlymas derėtis dėl esą ginčytinų teritorijų, ir Krymo bei Donbaso plati autonomija. Dar daugiau Italija siūlo Europos Sąjungai – kuo skubiau siekti paliaubų ir taikos derybų, o ne Ukrainos pergalės. Tai prieštarauja oficialiai Bendrijos pozicijai, kad Rusija turi būti sutriuškinta Ukrainoje. Panašu, kad Italijai pritaria Vengrija, nesutinkanti su rusiškos naftos embargu, ir Kipras, negalintis pardavinėti nekilnojamojo turto rusams.

Prieš kurį laiką Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prakalbo, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas jam siūlė padėti Putinui išlaikyti veidą, atsisakant dalies Ukrainos teritorijų. Tokios nuomonės laikosi ir buvęs Italijos premjeras Silvio Berlusconi. Kad Ukrainai reikia rengtis dalytis su Putinu savo žemėmis pasigirdo ir iš už Atlanto – tokia buvusio JAV valstybės sekretoriaus Henry Kissingerio pozicija.

Dabar Vakarams dar tenka spręsti ir maisto eksporto klausimą iš Juodosios jūros uostų, kuriuos užblokavusi laiko Rusija. Režimas sako atblokuosiantis uostus mainais į sankcijų panaikinimą.

Ar tokiam sprendimui gali rastis politinės valios? O gal bus panaudotas karinis NATO laivynas? Ar Vakarų vienybė remti Ukrainą iki pergalės yra tvirta?

Apie tai diskutavo laidos svečiai: buvę Lietuvos užsienio reikalų ministrai Linas Linkevičius, Audronius Ažubalis, Antanas Valionis, buvę prezidento Valdo Adamkaus patarėjai Albinas Januška ir Ramūnas Vilpišauskas bei Mykolo Romerio universiteto politologas Alvydas Medalinskas.

Ved. Nemira Pumprickaitė.