Gegužės 9-ąją, kultinę Rusijai didžiojo tėvynės karo pergalės dieną, nors buvo spėlionių, Putinas nepaskelbė nei mobilizacijos, nei karo Ukrainai. Tačiau Putinas dažnai nedaro taip, kaip spėliojama – tai padaryti bus galima ir po gegužės 9-osios. Paradoksas, bet Rusija marširuoja pergalės prieš nacizmą parade pati tapusi nacių metodais veikiančia valstybe. Jos veiksmai Ukrainoje vertinami kaip nusikaltimai žmogiškumui ir genocidas. Faktas, jog turime reikalą su autokratu, sutelkusių didelę valdžią savo rankose ir apsėstu manijos atkurti buvusią imperiją, o pagal tai, kokią atmosferą jis sukūrė savo valstybėje demokratijai ir laisvam žodžiui, – ir teroro išpažinėju. Šiam asmeniui labai svarbi gegužės 9-oji, nors iš dienos, kai buvo nugalėtas nacizmas ji tapo propagandos šou, rusiško šovinizmo aukštinimu, o didysis tėvynės karas – Kremliaus kultu. Kam Rusijos elitui reikia šios dienos pompastikos? Kodėl nuo propagandos grimasų taip linkę svaigti eiliniai rusai ir kur juos veda Putino politika, įgavusi pavadinimą „rašizmas“?

Apie tai ladoje diskutuoja Lietuvos Istorijos instituto direktorius Alvydas Nikžentaitis, VU Istorijos fakulteto docentas Aurimas Švedas, VU Filosofijos fakulteto prof. Danutė Gailienė, VDU Filosofijos fakulteto docentas Viktoras Bachmetjevas ir ambasadorius Rusijoje Eitvydas Bajarūnas.

Ved. Nemira Pumprickaitė.