Jeigu prieš 3 mėnesius švedų ar suomių būtume paklausę, ar jie turi planų stoti į NATO, atsakymas būtų greitas ir dažniausiai tas pats – „ne“. Dar kovo mėnesį Švedijos ministrė pirmininkė pasisakė prieš šalies stojimą į NATO, nes tai dar labiau destabilizuotų Europą. Sausio mėnesį narystei Aljanse pritarė 30 procentų suomių, gegužę tokių buvo 76 proc. Putinas, prieš pradėdamas karą Ukrainoje ir ultimatyviai pareikalavęs, kad NATO sugrįžtų į 1997-ųjų ribas, tikrai nenutuokė, kad gaus tokį atsakymą, kurį tiksliai nusakė Suomijos prezidentas: „Jūs patys į tai atvedėte, pažiūrėkite į veidrodį“.

Praėjusią savaitę abi Skandinavijos šalys pateikė savo prašymus būti priimtos į Šiaurės Atlanto Aljansą, kuriame pritarimas narystei yra didelis, išskyrus vieną šalį – Turkiją, kuri blokuoja šią narystę. Tuo metu kyla ir daugiau ginčų dėl NATO pajėgumų plėtros Rytų Europos regione – mums tai ypač svarbu, nes Baltijos šalys ir Lenkija turi savo pasiūlymų. Ar Suomijos ir Švedijos prisijungimas pagerins mūsų derybines pozicijas dėl plėtros?

Apie tai diskutavo laidos svečiai: buvęs kariuomenės vadas Vytautas Jonas Žukas, Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala, Karo akademijos prorektorius dr. Mantas Bileišis, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Žygimantas Pavilionis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė ir Lietuvos ambasadorius prie NATO Deividas Matulionis.

Ved. Nemira Pumprickaitė.