Gimęs 1977 metais Radviliškyje, Lietuvos karo akademijos viršininko pavaduotojas, pulkininkas leitenantas Eugenijus Lastauskas, savo nuolat užimtoje dienotvarkėje randa porą valandų pasivažinėjimui tam, kad papasakotų laidos žiūrovams apie Lietuvos kariuomenės svarbą, asmenines patirtis dalyvautose tarptautinėse karinėse operacijose ir dar kartą patikintų, kad tokia stipri Lietuvos kariuomenė dar nėra buvusi.

„2019 prasidėjus pandemijai daugeliui tapo aišku, kad patys nepasigydysim ir ėmėme klausyti medikų ir epidemiologų, o 2022 m. vasario 24 dieną supratom, kad karybos ekspertai ir analitikai yra tie žmonės, kurie gali padėti susigaudyti kare, apie kurį geriausiu atveju norėjosi skaityti istorijos vadovėliuose, bet ne bombarduojant taikios kaimyninės šalies miestus.“ – Sako laidos vedėja Nomeda Marčėnaitė. Tai situacijos, kai ekspertai tampa įdomiausiais ir laukiamiausiais lektoriais ir pašnekovais. Ne kartą televizijos laidose girdėtas ir kalbintas pulkininkas leitenantas Eugenijus Lastauskas atitiko įsivaizduojamas kario savybes – santūrus, konkretus, mandagus, visada besišypsantis. Abu mano, niekada taip ir nesutikti seneliai buvo karininkai – leitenantas Jonas ir kapitonas Juozas. Vienas tapęs partizanu ir žuvęs pokariu, kitas – turėjęs staigiai trauktis į vakarus, visiems laikams atplėštas nuo šeimos. Kas yra karininkas galėjau tik fantazuoti. Pokalbis su Eugenijumi neformalioje aplinkoje, tai buvo tos aplinkybes, kuriose atsiskleidė pulkininko leitenanto žmogiški bruožai, kuriuos uniforma tradiciškai kiek paslepia. Išsilavinęs, įdomus pašnekovas, puikiai žinantis savo krašto ir visos šalies istoriją, jautrus ir mylintis savo mamą – tai visai kitoks kario portretas. Žmogus, kuriuo norisi tikėti ir taip lengva pasitikėti.

Teisingą pagrindą būsimam kariūnui suteikė šeimos istorija. Vienas senelis, Lietuvos savanoris, dalyvavęs pagrindinėse kovose už nepriklausomybę, kitas – keramikas, išmokęs anūką suvokti kultūros ir meno reikšmę. Nuo pat vaikystės, prisipažįsta Eugenijus, knygų skaitymas ir aktyvi fizinė veikla buvo pagrindiniai būsimo kario užsiėmimai. Charakterio tvirtumą, sako paveldėjęs iš mamos, kuri net iš šiandien, jau būdama garbaus amžiaus, galėtų vadovauti kareivių būriui, todėl įgijus vidurinį išsilavinimą nebuvo nė šešėlio abejonės, kokią gyvenime profesiją pasirinkti. Pulkininkas leitenantas Eugenijus Lastauskas teigia niekada nenusivylęs šiuo pasirinkimu.

Laidos vedėją nuoširdžiai nustebina pašnekovo erudicija ir puikios istorinės žinios. Eugenijus teigia, kad geras išsilavinimas, patriotinis auklėjimas ir bendrystės jausmas būdingas šiuolaikinei Lietuvos kariuomenei. Ne be reikalo kariuomenė stabiliai užima aukščiausias vietas tarp didžiausią visuomenės pasitikėjimą keliančių institucijų. O gerus pastarojo meto Lietuvos ekonominius pasiekimus E. Lastauskas tiesiogiai susieja su vėl atgimusia šauktinių kariuomene. Pasak Nomedos pašnekovo, atlikę privalomąją tarnybą kariuomenėje, šauktiniai palieka kariuomenės gretas daug labiau savimi pasitikėdami, įgiję karinę profesiją ir suvokdami bendrystės prasmę ir jėgą.

Ko reikia norint nugalėti priešą? Kam Eugenijus Lastauskas turėtų būti dėkingas už tvirtas patriotines pažiūras? Ko labiausiai bijo karo veiksmus patyręs pulkininkas leitenantas ir kodėl tarnyba kariuomenėje tampa prestižo reikalu, sužinosite pažiūrėję Nomedos Marčėnaitės vedamą laidą „Kur važiuojam?“.

Ved. Nomeda Marčėnaitė.